Pereiti prie turinio

Harbinas

Koordinatės: 45°45′0″ š. pl. 126°38′0″ r. ilg. / 45.75000°š. pl. 126.63333°r. ilg. / 45.75000; 126.63333 (Harbinas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Harbinas
哈尔滨
Songpu tiltas Harbine
Harbinas
Harbinas
45°45′0″ š. pl. 126°38′0″ r. ilg. / 45.75000°š. pl. 126.63333°r. ilg. / 45.75000; 126.63333 (Harbinas)
Laiko juosta: (UTC+8)
Valstybė Kinijos vėliava Kinija
Provincija Heilongdziangas
Prefektūra Harbinas
Gyventojų (2020) 6 976 136
Plotas 7 086 km²
Tankumas (2020) 984 žm./km²
Altitudė 150 m
Vikiteka Harbinas
Kirčiavimas Harbi̇̀nas, Charbi̇̀nas [1]

Harbinas (arba Charbinas, kin. 哈尔滨, pinyin: Hārbīn) – miestas šiaurės rytų Kinijoje, Heilongdziango provincijos sostinė. 6,98 mln. gyventojų (2020), kartu su priemiesčiais – 10,0 mln. Išsidėstęs prie Songhua upės, didelis uostas ir geležinkelio mazgas, pagrindinis regiono verslo, pramonės ir transporto centras. Išvystyta energetikos įrangos, geležinkelio riedmenų, automobilių, lėktuvų, žemės ūkio mašinų, tiksliųjų prietaisų gamyba, laivų statyba, elektrotechnikos, elektronikos, chemijos, tekstilės (linų), medienos apdirbimo, popieriaus, maisto pramonė.[2]

Miestą kaip geležinkelio centrą 1898 m. įkūrė rusai, tiesdami Transmandžiūrijos geležinkelį. Senesniuose Harbino rajonuose iki šiol galima surasti rusiškos architektūros pavyzdžių. Valdant japonams 1932–1945 m. vadinosi Pinkiang. Po 1949 m. tapo įvairios pramonės centru.

Išeiviai iš Lietuvos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išeiviai iš Lietuvos į Harbiną kėlėsi pradedant XIX a. antra puse, tarp jų buvo lietuviai, litvakai, karaimai. Čia įsikūrė ir didelį kapitalą susikrovė iš Trakų atvykęs karaimų pirklys Ilja Lopato.[3][4] 1909–1914 m. veiklą vykdė lietuvių draugija „Aušra“, 1918–1923 m. įsteigtas Lietuvių komitetas, o 1923 m. įkurtas lietuvių konsulatas. Nuo 1935 m. suburta Vlado Mažono vadovaujama lietuvių bendruomenė. Manoma, kad 1938 m. Harbine galėjo gyventi apie 1000 asmenų, kilusių iš Lietuvos.[5]

Mieste nuo 1985 m. rengiamas kasmetinis Harbino tarptautinis ledo ir sniego skulptūrų festivalis.

  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Harbin. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-11-17).
  3. Tolimųjų Rytų legenda, mažai žinoma Lietuvoje: Trakų karaimo Ilja Lopato tabako kelias. 2024-11-11, Lrt.lt (tikrinta 2024-11-17).
  4. Trakų karaimas Ilja Lopatto – Lietuvoje nežinomas, bet Tolimuosiuose Rytuose jį pažinojo visi. 2020-08-07, Lrt.lt (tikrinta 2024-11-17).
  5. Bukelevičiūtė, D. Kinija, Tolimieji Rytai ir lietuvių palikimas, Lietuvos istorijos studijos, 2016, 38