Pereiti prie turinio

Indų muzika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Indų muzika – Indijos subkontinento gyventojų muzikinių tradicijų, stilių ir formų visuma. Platesne prasme – Pietų Azijos muzika, apimanti Indijos ir Šri Lankos, Pakistano, Nepalo ir Bangladešo tradicinę ir šiuolaikinę muziką, išeivijoje gyvenančių etninių indų muziką. Indų muzika apima klasikinę muziką (skiriamos dvi tradicijos: Šiaurės Indijos arba hindustaniškoji, ir Pietų Indijos, arba karnatakiškoji), teatro ir šokio, populiariąją ir kino, įvairių Indijos tautų (tamilų, telugų, marathų, bengalų, gudžaratų) liaudies muziką.

Klasikinė muzika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi klasikinės muzikos stiliai ir žanrai – dhrupadas, chajalis, kavalis, gyta, varna, kritė. Žymiausi Pietų Indijos kompozitoriai – Tjagaradža (1767–1847), Mutusvamis Dykšitaras (1776–1835), Šjama Šastris (1792–1827).

Šokis ir muzikinis teatras

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvuoja septyni klasikinio šokio ir teatro stiliai: bharanatanatjam, kathakas, kathakali, kūčipūdi, orisi, manipuri.

Indų muzikos instrumentai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Indų muzikos instrumentai skirstomi į aerofonus (orinius), chordofonus (styginius), idiofonus (saviskambius) ir membranofonus.

Šiaurės Indijos instrumentai

Chordofonai: rūdra vyna (ilgoji citra su dviem tuščiavidurio moliūgo rezonatoriais), vičitra vyna (ilgoji citra be dalmenų), sarodas (trumpakaklė liutnia), sitaras (ilgakaklė liutnia, turi 27 stygas), surbaharas (primena sitarą, tik didesnis ir žemiau skambantis), santūras (cimbolai, trapecijos formos, turi 99 stygas, kurios užgaunamos mediniais plaktukėliais). Aerofonai: bansuris (skersinė bambuko fleita), šachnajus (pers. „Karališkoji fleita“; dvigubo liežuvėlio šalmaja, kūgiškos formos). Membranofonai: pakhavadžas, tampūra (dvigubas būgnelis).

Pietų Indijos instrumentai (vietinės kilmės)

Sarasvatės vyna (liutnia su dviem rezonatoriais), mridanga (dviejų membranų būgnas), kandžyra (gyvatės odos tambūrinas su barškučiais), ghatamas (molio puodynė), tavilas (dviejų mambranų būgnas; pritaria nadasvarai), venu (bambuko fleita), nadasvara (ilga P. Indijos šalmaja; dvigubas bambuko liežuvėlis ir kūgiškas korpusas).

  • Bakhle, Janaki. Two Men and Music: Nationalism in the Making of an Indian Classical Tradition. Oxford University Press, 2005. ISBN 0-19-516610-8
  • Bhatkhande, Vishnu Narayan. A Short Historical Survey of the Music of Upper India. (1916) Vadodara: Indian Musicological Society, 1985.
  • Bonnie C. Wade. Music in India: the Classical Traditions. Manohar, 2004.
  • Danielou, Alain. Einführung in die indische Musik. Noetzel, 4. Aufl. 2004, ISBN 3-7959-0183-9
  • Farrel, Gerry. Indian Music ant the West. Oxford: Univercity Press, 1997.
  • Menon, Raghava R. Abenteuer Raga. Kristkeitz Verlag 1988, ISBN 3-921508-22-3
  • Menon, Raghava R. The Penguin Book of Indian Classical Music. Penguin Books, 2003, ISBN 0-14-051324-8
  • Ram Avtar 'Vir'. Theory of Indian Music. New Delhi: Pankaj Publications, 1999.
  • Sambamurthy, B. History of Indian Music. Chennai: The Karnatic Music Book Centre, 1960.