Jokūbas Jasinskis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jokūbas Jasinskis


Herbas "Rawicz"

Gimė	1761 m. liepos 24 d. Venglevas, Poznanės vaivadija, ATR
Mirė	1794 m. lapkričio 4 d. (33 metai) Varšuva, Mazovijos vaivadija, ATR

Veikla	Lietuvos inžinierius, poetas, politinis veikėjas, 1794 m. sukilimo Lietuvoje vadas, sukilėlių generolas leitenantas.

Žymūs apdovanojimai


Vikiteka	Jokūbas Jasinskis

Jokūbas Jasinskis (lenk. Jakub Jasiński, 1761 m. liepos 24 d. Venglevas, dab. Didžiosios Lenkijos vaivadija – 1794 m. lapkričio 4 d. Varšuva) – Lietuvos inžinierius, poetas, politinis veikėjas, 1794 m. sukilimo Lietuvoje vadas, sukilėlių generolas leitenantas.

Biografija

Mokslai ir mokytojavimas

1773 m. buvo priimtas į Varšuvoje įsikūrusį Riterių mokyklos kadetų korpusą (šitokia mokslo koncepcija sukurta Prancūzijoje, prilygsta šių dienų kolegijoms, nes karinis mokymas buvo susiejamas su bendruoju lavinimu). Šioje mokykloje J. Jasinskis tapo karo inžinieriumi. To laikmečio karo inžinieriai buvo mokomi daryti įtvirtinimus, supažindinami su geodezijos bei kartografijos mokslais. 1783 m. tapo lektoriumi bei instruktoriumi Varšuvoje.

1784 m. pasitraukė iš kariuomenės, tapo privačiu mokytoju, per šį laiką kūrė patriotinę poeziją, studijavo Ruso ir Voltero darbus, laisvalaikiu rašė eilėraščius.

Ketverių metų seimas

1788 m. iškilo ATR sunykimo grėsmė, Jasinskis, kaip ir daugelis kitų karininkų, pavyzdžiui, T. Kosciuška, grįžo į kariuomenę. Atsidūrė Vilniuje, Stanislovo Augusto LDK korpuse, kuriam tuo metu vadovavo etmonas Kazimieras Nestoras Sapiega. 1789 m. tapo Vilniaus inžinerijos karo mokyklos viršininku. 1790 m. pradžioje, už pastangas tarnyboje, buvo suteiktas pulkininko laipsnis. 1792 m. Jasinskis vadovavo Karaliaus Kanalo darbams (Kanał Królewski) kanalas jungiantis Dniepro ir Bugo upes prie Pripetės).

1792 m. karas

1792 m. birželio 18 d. Rusijos Imperijos kariuomenė įsiveržė į ATR, Jasinskis tuo metu buvo dabartinės Baltarusijos teritorijoje, jis rengė topografinį – karinį žemėlapį, ruošė karo atvejui skirtus miestų gynybos planus.

Prasidėjus karui vadovavo ruošiant Lietuvos Brastos gynybinius tvirtinimus. Liepos 27 d. rusai užėmė Lietuvos Brastą, su LDK kariuomene iš jo pasitraukė ir J. Jasinskis. Už gerą, tegu ir nesėkmingą, pasirodymą Lietuvos Brastos gynybos organizavime bei pačiame gynime, pulkininkui Jasinskiui buvo suteiktas Riterio karo dorybių kryžius. Iš miesto dalinys atsitraukė į Varšuvą, tačiau liepos 24 d. ATR karalius prisijungė prie Targovicos konfederacijos, kuri norėjo atšaukti Gegužės 3 d konstituciją, ir išleido įsakymą draudžianti lenkams tarnauti lietuvių kapitalo daliniuose. Jasinskis pasiliko Varšuvoje, Michaelio Sokolniskiemu kariūnų korpuse. 1793 metais atvyko į Vilnių ir ėmėsi vadovauti Vilniaus inžinierių korpusui.

Kosčiuškos sukilimas

T. Kosciuškos sukilimas 1794 m. balandžio 23–24 d. naktį sukilėliai užėmė Vilnių. Balandžio 24 d. Vilniaus rotušės aikštėje J. Jasinskis paskelbė Lietuvos sukilimo aktą. Jasinskiui patikėjo miesto komendanto pareigybę, kuri įpareigojo rūpintis miesto gynyba. Vyko pasiruošimai mūšiui su rusais, gegužės 3 dieną Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos sprendimu, jis buvo paskirtas Lietuvos Ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu, jau gegužės 7 dieną prie Vilniaus įvyko kariuomenių susirėmimas, pasibaigęs sukilėlių pergale. Už Vilniaus gynybą, gegužės 11 d., jam buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis.

Jasinskis kvietė Lietuvos ir Baltarusijos valstiečius jungtis prie sukilimo. Dėl šito poelgio atsirado trintis su bajorija, be to, pats Jasinskis buvo kraštutinių pažiūrų žmogus (rėmė jakobinus Prancūzijos revoliucijos metu), todėl jau 1794 m. gegužės 21 d. T. Kosčiuškos įsakymu J. Jasinskis buvo pakeistas kitu kariuomenės vadu. Nors pareigos ir buvo pažemintos, Jasinskis liko tarnauti, dalyvavo birželio 26 d. vykusiame mūšyje prie Salų (dab. Baltarusija), kuriame sukilėliai kovojo su daug didesnėmis Rusijos pajėgomis. Po mūšio Jasinskis atsistatydino iš tarnybos kariuomenėje ir išvyko į Varšuvą. Liepos 15 d. vadovavo Nerevo fronto sukilėlių pajėgoms Palenkėje. Rugsėjo 29 dieną jam įteiktas aukso žiedas su išgraviruotais žodžiais: „Tėvynės gynėjas“. Šis apdovanojimas buvo skirtas 1794 m. sukilime pasižymėjusiems dalyviams.

Mirtis

Dėl artėjančios itin didelės generolo Suvorovo kariuomenės T. Kosciuškos įsakymu visi sukilėlių daliniai traukėsi į Varšuvą. Jasinskiui buvo paskirta ginti teritoriją nuo Vyslos iki Targowek. Lapkričio 4 dieną buvo šturmuojama Praga, Varšuvos priemiestis, išlikusi istorija, jog Jasinskis atsisakė dar toliau trauktis: „Kodėl trauktis dabar, jei mes pasirengę kovai? Gėda bėgti iš mūšio.“ Jis žuvo nuo durtuvo padarytos žaizdos.

Palaidotas Varšuvoje prie Kamionek rajono bažnyčios (lenk. Parafia Konkatedralna Bożego Ciała na Kamionku).

J. Jasinskio vardo įamžinimas

Antrasis Vroclavo (Wrocław) ryšių pulkas (nuo 1995 07 01) (2 Inowrocławski Pułk Komunikacyjny)

Vroclavo (Wrocław) karo inžinerijos karininkų mokykla (Wyższa Szkoła Oficerska Inżynierii Wojskowej)

Trečiasis skautų pulkas Dembisoje (Dębica) (3 Pułk Saperów im. gen. Jakuba Jasińskiego)

Centrinis armijos mokymo centras ir chemijos inžinerijos mokykla Vroclove (Wrocław) (Centrum Szkolenia Wojsk Inżynieryjnych i Chemicznych)

17-asis Varšuvos (Warszawa) karo inžinerijos ir chemijos inžinerijos centras (nuo 1914) (17 Warszawska Drużyna Harcerska)

1-oji Serpco (Sierpc) skautų brolija

Pradinė mokykla nr. 258 Varšuvoje (Warszawa)

LXXII Licėjus Varšuvoje (Warszawa) (LXXII Liceum Ogólnokształcące w Warszawie)

V Licėjus Vroclove (Wrocław) (V Liceum Ogólnokształcące)

Prahos (Varšuvos priemiesčio) poezijos konkursas turi Tėvynės poezijos J. Jasisnkio vardu pavadintą premiją

Buvo J. Jasinkio vardu pavadintas skautų būrys tarpukario Vilniuje (nuo 1926)

Buvo J. Jasinskio vardu pavadinti prieškario IV gimnazija Varšuvoje (panaikinta 1950 m.)

Kapas senosiose Varšuvos Kamionek rajono kapinėse prie bažnyčios (Parafia Konkatedralna Bożego Ciała na Kamionku), adresu ul. Grochowska 365

Paminklas armijos mokymo centre Vroclave (Wrocław)

Biustas V-ojoje Vroclovo (Wrocław) vidurinėje mokykloje

Kryžius žudynių Pragoje aukoms atminti Varšuvoje (Praga, Warszawa)

Riedulys, skirtas 200-osios Pragos žudynių metinėms, Varšuvoje (Warszawa).

Lentelė Dievo Motinos Pergalės Katedroje, Varšuva (Warszawa)

Baltarusijoje išleistas pašto ženklas su atvaizdu.

Miestai, kuriuose yra gatvės, pavadintos generolo Jasinskio vardu – Varšuvoje (Warszawa), Chožuve (Chorzów), Čenstakavoje (Częstochowa), Glivicėje (Gliwice), Invroclave (Inowrocław), Krokuvoje (Kraków), Liubline (Lublin), Lodzėje (Łódź), Peremišlyje (Przemyśl), Radome (Radom), Silezijos Rūdoje (Ruda Śląska), Tčieve (Tczew), Žaliuosiuose Kalnuose (Zielona Góra), Žuravoje (Żurawica), Kaune, Vilniuje.

Literatūra

Z. Sulek. Sprzysiężenie Jakuba Jasińskiego, Warszawa, 1982 m.
Polski slownik biograficzny XI, Krokuva, 1964–1965 m. , – 42-44 p.