Jonas Žutautas
| Jonas Žutautas | |
|---|---|
| |
| Paminklas Jono Žutauto žūties vietoje | |
| Gimė | 1921 m. lapkričio 9 d. Rudaičiai, Kretingos aps. |
| Mirė | 1946 m. birželio 6 d. (24 metai) Budriai, Kretingos aps. |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Pranas Žutautas |
| Veikla | Lietuvos partizanas, pedagogas |
| Pareigos | Kardo rinktinės štabo narys, Kadugio kuopos vadas |
Jonas Žutautas (slap. Ramūnas, Šatkus Rokas, 1921 m. lapkričio 9 d. Rudaičių k., Gargždų vls., Kretingos apskr. – 1946 m. birželio 6 d., Budrių k., Kartenos vls., Kretingos apskr.) – Lietuvos partizanas, LLA Kardo rinktinės štabo narys, Kadugio kuopos vadas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė gausioje vidutinio ūkininko šeimoje, kurioje augo 9 vaikai. Mokėsi Vėžaičių pradžios mokykloje ir Kretingos gimnazijoje, kurioje vadovavo nacių okupacijos metais slapta veikusiam ateitininkų būreliui. Baigęs gimnaziją, 1943 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją. Po I kurso mokslus metė, 1944 m. įstojo į Povilo Plechavičiaus Vietinę rinktinę. Ją 1944m. gegužės mėn. paleidus, 1944 m. įsidarbino Platelių pradžios mokyklos mokytoju, užmezgė ryšius su LLA Žemaičių legiono Kretingos apylinkės vadovybe, 1944 m. rugpjūčio mėn. buvo išsiųstas į Neuhofo žvalgybos mokyklą netoli Karaliaučiaus, kurią baigė 1944m. lapkričio mėn. Turėjo slapyvardį "Benjaminas Ramūnas". Kartu su bendramoksliu Juozu Gubista, vėliau tapusiu partizanu "Šalna" lapkričio–gruodžio mėn. valtele per Kuršių marias perkeltas per fronto liniją netoli Klaipėdos, grįžo į Platelius, mokytojavo, tapo Salantų–Platelių apylinkėje veikusios Maumedžio partizanų kuopos nariu, paskirtas kuopos štabo ryšininku su Žemaičių legiono vadovybe, organizavo Vanagų būrius Platelių valsčiuje. Juo susidomėjus enkavedistams, slapstėsi prie Platelių ežero, o 1945 m. vasarą atvyko į Kartenos valsčių, subūrė Kadugio partizanų kuopą, buvo paskirtas jos vadu ir Kardo rinktinės štabo inspektoriumi, spaudos, propagandos ir informacijos skyriaus viršininku.
1946 m. birželio 6 d. kelyje Kartena–Mikoliškiai šalia Budrių pakliuvo į Kartenos stribų pasalą, kautynių metu buvo sunkiai sužeistas ir nenorėdamas pasiduoti gyvas, nusišovė. Kūnas parvežtas į Karteną, pamestas turgaus aikštėje prie bažnyčios, o vėliau nežinia kur užkastas.
Įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2000 m. lapkričio 15 d. pripažintas Kariu Savanoriu.
- 2000 m. gruodžio 18 d. suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 3, b. 1235, l. 256.
- Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T.7. – P. 18.
- Hitleriniai parašiutininkai. – Vilnius, 1967. – P. 79, 87, 89.
- Knyga "Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953" t.VIII, psl.377.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kęstutis Kasparas. Lietuvos karas: Antroji Sovietų Sąjungos agresija. Pasipriešinimas. Ofenzyvinės gynybos tarpsnis. 1944 m. vasara – 1946 m. pavasaris. – Kaunas, Lietuvos istorijos institutas, 1999.
- Vytautas Rimgaila. Fragmentai ir faktai apie LLA ŽL Kardo rinktinę. – Vakarų ekspresas, 1994, geg. 19
- Juozapas Antanas Viluckas. Jo atminimas gyvas. – Švyturys, 1996, birž. 1
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos karas (1944–1946) Archyvuota kopija 2012-04-04 iš Wayback Machine projekto.