Josifininkai
Josifininkai (rus. осифляне, иосифляне) – religinis-politinis sąjūdis, gyvavęs Rusioje XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje.[1]
Josifininkai dėjo pastangas, kad būtų išlaikyta vienuolynų žemėvalda, priešinosi nestiažatelių ir bojarinų mėginimams supasaulietinti bažnyčios turtus, be to, kovojo su Novgorodo–Maskvos erezija, nukreipta prieš feodalinę sanklodą.[1] Savo pusėn palenkę Maskvos didįjį kunigaikštį Ivaną III, josifininkai iškovojo pergalę.[1]
Šio sąjūdžio ideologu įvardijamas Josifas Volockis (tikr. Ivanas Saninas), Volokolamsko vienuolyno igumenas.[1]