Julijonas Gravrogkas
Julijonas Gravrogkas | |
---|---|
Gimė | 1885 m. vasario 5 d. Telšiai |
Mirė | 1968 m. vasario 11 d. (83 metai) Klivlandas, JAV |
Tėvas | Kristupas Juozapas Karolis Gravrogkas (1839–1913) |
Motina | Julijona Goes (1851–1885) |
Vaikai | Jurgis Gravrogkas |
Veikla | inžinierius mechanikas, pedagogas |
Alma mater | 1915 m. Petrogrado technologijos institutas |
Grafas Julijonas (Julius) Gravrogkas (1885 m. vasario 5 d. Telšiuose – 1968 m. vasario 11 d. Klivlande, JAV) – Lietuvos inžinierius mechanikas, pedagogas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1903 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1915 m. Petrogrado technologijos institutą. Mokytojavo Bologojės technikos mokykloje, buvo pašalintas dėl nepalankios caro valdžiai veiklos. Vėliau dirbo inžinieriumi Omske. 1917–1920 m. Bologojės technikos mokyklos direktorius. 1920 m. grįžo į Lietuvą, suorganizavo technikos mokyklą Vilniuje. Lenkams okupavus Vilnių, 1920 m. įkūrė Technikos mokyklą Kaune, 1920–1940 m. mokyklos direktorius.
1922–1944 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas). 1934–1944 m. vadovavo Technikos fakulteto Mechanikos katedrai. 1941–1944 m. universiteto rektorius. Iki 1927 m. buvo socialdemokratų partijos narys, priklausė ateitininkų ir kitoms organizacijoms.
1945 m. pasitraukė į Vokietiją. 1945–1946 m. mokytojavo Detmoldo lietuvių gimnazijoje. 1946–1949 m. Pabaltijo universiteto Hamburge-Pineberge profesorius. Vėliau persikėlė į JAV, ten užpatentavo laivų siūbavimų tyrimo aparatą. Bendradarbiavo išeivijos spaudoje.[1][2][3] Palaidotas Klivlando Kalvarijos lietuvių kapinėse.
Atminimo įmažinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1990 m. Antano ir Julijono Gravrogkų vardu pavadinta Kauno Dainavos mikrorajono gatvė.[4]
- 2017 m. vasario 11 d. Kriukų pagrindinėje mokykloje atidarytos vardinės Stanislovo Goeso, Julijono Gravrogko, Felikso Daugėlos klasės[5].
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Parašė darbus: „Jėgų lygiagretainis ir dviejų lygiagrečių jėgų atstojamosios tiesiosios padėtis“ (1929 m.), „Nuo nejudamo eterio iki reliatyvistinės mechanikos“ (1931 m.), „Keletas pastabų materialinio taško judėjimo klausimu“ (1933 m.), „Laivų stabilizacijos klausimais“ (1944 m.) ir kt.
Mokslinius straipsnius skelbė žurnaluose „Naujoji Romuva“, „Technika“ ir kt. Katalikiškoje spaudoje rašė pasaulėžiūros klausimais.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Julijonas Gravrogkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 114 psl.
- ↑ http://www.ktu.lt/lt/apie_universiteta/istorija/rektoriai/rektoriai.asp?id=118 Archyvuota kopija 2007-11-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.samogit.lt/krastieciai/dbaze/straipsniai/997.htm Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=GRAVROGKAS%20JULIJONAS Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Loreta RIPSKYTĖ, Kriukų mokykloje atidaryta dešimt vardinių klasių, Šiaulių kraštas, 2017 m. kovo 2 d.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Profesorius Julijonas Gravrogkas: tylos kalba / Juozas Stražnickas. – Kaunas: Technologija, 2013. – 291 p.: iliustr. – ISBN 978-609-02-0803-8