Kalniečiai
Kitos reikšmės – Kalniečiai (reikšmės).
| Kalniečiai | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto XX a. | ||
  Kalniečiai |
||
| 54°55′19″š. pl. 23°56′28″r. ilg. / 54.922°š. pl. 23.941°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kauno miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Eigulių seniūnija | |
 Vikiteka |
Kalniečiai | |
| Kirčiavimas | ||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Кальница, liet. Kalnica, Kalnytė | |
Kalniečiai – Kauno miesto dalis šiaurės rytiniame pakraštyje, į šiaurę nuo Žaliakalnio ir į vakarus nuo Dainavos.[2] Pastatyti 1975–1985 m. (architektai A. Steponavičius, G. Miškinienė, A. Krasilnikova). Bendras plotas – 78,39 ha, iš jų parko teritorijos – 14,86 ha. Susideda iš trijų mikrorajonų. Vyrauja daugiaaukščiai namai. Yra LSMUL Kauno Klinikos, keli prekybos centrai, VDU „Rasos“ gimnazija, Kauno Antano Smetonos gimnazija, Kalniečių poliklinika, Kalniečių parkas su tvenkiniu.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIX a. viduryje nutiesus plentą Kaunas–Ukmergė, abipus jo buvo pradėti statyti gyvenamieji pastatai, vietovė vadinta Kalnytė. XX a. pradžioje pastatytas VII Kauno fortas.
1954 m. įkurta biblioteka, vėliau darželis-mokykla, 3 lopšeliai-darželiai, silpnaregių mokykla internatas, vaikų globos namai, neprigirdinčiųjų internatinė mokykla.[3]
1980 m. pastatytas prekybos centras „Vitebskas“ (architektai V. Juršys, V. Paipalas; dabartinis „Iki“), 1986 m. – „Kalniečiai“ (architektas E. Miliūnas).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1983 m. | Lenino rajonas |
| 2000– | Žaliakalnio seniūnija |
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vyrauja vadinamosios Kauno serijos 5, 9 ir 12 aukštų surenkamieji stambiaplokščiai gyvenamieji namai. Reikšmingiausia tuometinė naujovė – kompozicinis namų sutelkimas aplink pėsčiųjų gatves – kiemus. Jos veda į prekyvietes, autobusų ir troleibusų stoteles, mokyklas, vaikų darželius. Namai kiemo fasadais priartinti vienas prie kito. Savitų bruožų Kalniečiams suteikia namų numeracija ir gatvių pavadinimų užrašai: namų numeriai dideli (3×4 m), kiekvienoje gatvėje skirtingos spalvos.
Pagal tipinius projektus pastatytos 3 vidurinės mokyklos, 7 vaikų lopšeliai ir darželiai, pagal individualų projektą pastatytas prekybos centras „Vitebskas“ (1980 m., architektai V. Juršys, V. Paipalas), parduotuvė „Šiaurinė“, vienas didžiausių tuo metu prekybos centrų Baltijos šalyse „Kalniečiai“ (1981–1988 m., architektas E. Miliūnas). 1984 m. rajono centro vietai pabrėžti, jo erdvinei ir tūrinei struktūrai paįvairinti prie „Vitebsko“ prekybos centro pagal individualų projektą pastatyti trys 16 aukštų 90 butų gyvenamieji namai (architektas E. Andrašius). 1985 m. įrengta 5 ha aikštė su skveru, baseinu ir naktį apšviečiamais fontanais (architektas V. Juozaitis).
1983 m. Kalniečių gyvenamojo rajono kūrėjams paskirta TSRS Ministrų Tarybos premija už geriausią projektą ir jo įgyvendinimą.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||
| 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | ||
|---|---|---|---|
| 37 | 209 | ||
| |||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.92 ir 23.94“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
- ↑ Kalniečiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 222 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
