Koisanai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Koisanai | |
|---|---|
 | |
| Populiacija šalyse | Namibija, PAR, Botsvana |
| Kalba (-os) | Koisanų kalbos |
Koisanai, choisanai (khoisan, khoesan) – Afrikos tautų grupė, gyvenanti Pietinėje Afrikoje, apgyvendinusi daugiausia dykumingas, sausringas sritis dab. PAR, Namibijoje, Angoloje, Botsvanoje. Nors juos sudaro daugybė smulkių genčių ir tautų, iš aplinkinių tautų išsiskiria savo rase bei kalbomis.
Ypatumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rasiškai koisanai tapatinami su kapoidine rase, kuri kartais laikoma viena iš penkių didžiųjų žmonijos rasių, o kartais – negridų rasės atšaka. Iš gretimos negridinės rasės, kuri paplitusi didelėje Afrikos dalyje, kapoidai išsiskiria šviesesne oda, ypač stipriai garbanotais plaukais, žemu ūgiu (149–163 cm) ir epikantine raukšle. Moterims būdinga steatopigija.
Nuo aplinkinių tautų koisanus išskiria ir specifinės kalbos: visos jos priklauso koisanų kalbų šeimai. Jų išskirtinis, kitur pasaulyje beveik nepasitaikantis, bruožas yra kliksintys priebalsiai, ortografijoje žymimi specialiais ženklais (ʘ, ǀ, ǃ, ǂ, ǁ). Šį lingvistinį bruožą iš koisanų yra perėmę aplinkinės bantu tautos – zulai, kosai ir kt.
Įvairovė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Koisanus sudaro dvi didelės kultūrinės grupės, kurios savo ruožtu skirstomos į daugybę genčių:
- Sanai (san) – kitaip vadinami bušmėnais. Jie verčiasi pirmykščiais verslais – medžiokle, rinkimu, žvejyba. Vienos primityviausių pasaulio etninių grupių.
- Koikojai (khoekhoe) – kitaip vadinami hotentotais. Jie perėmė daug kultūrinių pasiekimų iš kaimynų bantų ir verčiasi gyvulininkyste. Didžiausia išlikusi jų grupė yra nama.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Seniausiais laikais koisanų rasės atstovai buvo apgyvendinę dideles teritorijas ne tik pietinėje, bet ir rytinėje Afrikoje. Paleolito laikotarpiu jie tapatinti su Sangojine kultūra.
Bantų migracijų laikais dauguma koisanų gyvenamų teritorijų buvo užkariautos karingesnių ir kultūriškai pažangesnių bantų. Šie asimiliavo vietos gyventojus arba juos išnaikino. Koisanų likučiai išliko gyventi tik sausringose teritorijose pietvakarinėje Afrikoje.
Ilgamečių kultūrinių santykių su bantais metu koisanai perėmė tam tikrus pasiekimus. Maždaug tuo metu išsiskyrė ir dvi kultūrinės grupės – koikojai ir sanai.
Nuo XVII a. įkūrus Kapo koloniją, europiečiai sparčiai vykdė kolonizaciją, stumdami koisanus į dar nederlingesnes sritis. Europiečių apgyvendinimo metu kultūringiausios koisanų grupės buvo asimiliuotos ir sunaikintos. Išliko tik nederlingiausiose srityse gyvenusieji. Vienas žymiausių genocidų, nukreiptų prieš koisanus buvo hererų ir namų genocidas XX a. pradžioje.