Krutų mūšis

Krutų mūšis
Priklauso: Ukrainos nepriklausomybės karai
Mūšio schema.
Data 1918 m. sausio 30 d. Vieta Krutai, Ukraina Rezultatas ukrainiečių pergalė
Konflikto šalys
Ukrainos Liaudies Respublika	Rusijos TFSR
Vadovai ir kariniai vadai
Averkijus Hončarenka	Michailas Muravjovas Pavelas Jegorovas Reinholds Bērziņš
Pajėgos
400 moksleivių 2 šarvuoti traukiniai ~100 kazokų	1 000 karių 2 000+ rezervo karių 2 šarvuoti traukiniai artilerijos baterija
Nuostoliai
260 36 karo belaisviai (vėliau 28 iš jų nužudyti)	~300

Krutų mūšis (ukr. Бій під Крутами, rus. Бой под Крутами) – mūšis tarp Ukrainos Liaudies Respublikos armijos ir Rusijos TFSR kariuomenės, įvykęs 1918 m. sausio 30 d. prie Krutų geležinkelio stoties.

Apžvalga

Kariuomenių sudėtys

Ukrainiečių pajėgos

• 1-oji studentų kuopa – Petro Omelčenka (mirtinai sužeistas) (116 kareivių)
• 1-osios Ukrainos Bohdano Chmelnickio karo mokyklos kadetų korpusas – Averkijus Hončarenka (~200 karių)
• Hluchivo Laisvieji kazokai (80 karių)
  • Kavalerijos padalinys
• Ginkluotas traukinys – S. Loščenka
• Šarvuotas traukinys – M. Jarcevas (sužeistas), atsitraukė į Nižyną

Rusų pajėgos

• 1-oji revoliucinė armija – Komdivas Pavelas Jegorovas (1 500 karių)
  • Remniovo Baltijos jūreiviai
  • 1-oji Petrogrado Raudonoji gvardija
    • 1-asis batalionas
    • 2-asis batalionas
  • 1-oji Maskvos raudonoji gvardija
  • Šarvuotas traukinys
• 2-oji revoliucinė armija – Komdivas Reinholds Bērziņš
  • 436-asis Novo-Ladogos pulkas
  • 534-asis Novo-Kijevo pulkas
  • Baltijos jūreivių būrys
  • Šarvuotas traukinys

Trumpas aprašymas

Grivinos moneta, skirta Krutų mūšiui paminėti.

Bolševikų pajėgoms, kurias sudarė apie 4000 vyrų, vadovaujamų Michailo Muravjovo, artėjant prie Kijevo, nedidelis ukrainiečių dalinys, kurį sudarė 400 Bachmačo įgulos karių (iš jų apie 300 studentų) ir kuriam iš pradžių vadovavo kapitonas F. Tymčenka, pasitraukė iš Bachmačo į nedidelę geležinkelio stotį Krutuose, esančią pusiaukelėje į Nižyną.

Prieš pat puolimą F. Tymčenką pakeitė D. Nosenka. Tymčenka išvyko į Nižyną, norėdamas užverbuoti vietoje dislokuotą Ševčenkos pulką (800 karių) į Ukrainos pusę. 1918 m. sausio 30 d. Ševčenkos pulkas perėjo sovietų valdžios pusėn, o žinia apie tai privertė ukrainiečių įgulą Krutuose skubiai pasitraukti. Daugiau nei pusė iš 500 ukrainiečių žuvo per mūšį, trukusį iki penkių valandų. Sovietinėje istoriografijoje mūšis klaidingai datuojamas 1918 m. sausio 29 d.

Simono Petliūros 300 karių grupė, kuri skubėjo sustiprinti Krutų įgulą ir vėlavo dėl Darnyčios geležinkelininkų sabotažo, sustojo netoli Bobriko geležinkelio stoties. Dėl tą pačią dieną įvykusio bolševikų sukilimo jie galiausiai pasuko atgal į Kijevą.

Pasekmės

Aštuoniolika studentų buvo palaidoti Kijevo centre esančiame Askoldo kape po to, kai 1918 m. kovo mėn. į sostinę grįžo Ukrainos centrinė taryba. Laidotuvėse tuometinis Ukrainos Liaudies Respublikos prezidentas Michailas Hruševskis kiekvieną iš 400 mūšyje dalyvavusių studentų pavadino didvyriais.

Žlugus Ukrainos Liaudies Respublikai, studentų kūnai buvo perkelti į Lukjanivsko kapines Kijeve.

Taip pat skaitykite

• Krutai 1918 (filmas)