Lietuviška ceitunga
Lietuviška ceitunga (Lietuwißka Ceitunga, Lietuwiška ceitunga) – seniausias Lietuvoje Klaipėdos krašto lietuviškų žinių laikraštis, 1877–1940 m. ėjęs Klaipėdoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įsteigė Martynas Šernius ir Heinrichas Holcas. 1878–1900 m. savaitinis, 1900–1913 m. – dvisavaitinis, 1913–1931 m. ėjo tris kartus per savaitę, nuo 1932 m. – dienraštis. 1905–1940 m. spausdino Zyberto spaustuvė. Laikraštis turėjo priedų, tarp jų: „Beilage zu der Lietuviszka ceitunga“, „Kalėdų pridėtka“, „Laukininkų prietelis“ (1896–1900 m.), „Laukininkas“ (1929–1939 m.), „Lietuvos ūkininkas“ (1900 m., atsakingasis redaktorius A. Jodaitis, išėjo 10 numerių.), „Naujausi vaizdai iš viso svieto“, „Priedas Lietuviškos ceitungos“, „Pridėjimas prie Lietuviškas ceitungas“, „Pridėtka prie Lietuviškos ceitungos“, „Šventai dienai“ (1932–1939 m.). Tiražas 700–800 egz. (1912 m.). [1]
Gotišku šriftu spausdintas laikraštis nušvietė Klaipėdos ir Klaipėdos krašto žmonių gyvenimą, rašė apie naujausius įvykius Lietuvoje, Vokietijoje, įvairiose užsienio šalyse, skelbė publikacijas apie Lietuvos praeitį, tradicijas, kalbą. Įvairios tematikos rašiniai buvo skelbiami ir gausiuose leidinio prieduose. Po 1883 m. išryškėjo germanizatoriška tendencija; iki 1918 m. daugiausia reiškė Vokietijos nacionalinės liberalų partijos interesus.[2] Atsvarui 1890–1923 m. Tilžėje Mauderodės spaustuvė leido prolietuvišką laikraštį „Nauja lietuviška ceitunga“.
Bendradarbiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki 1883 m. bendradarbiavo Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas, Jurgis Zauerveinas. Paskelbė straipsnių apie lietuvių kalbą, tradicijas, Lietuvos istoriją. Jame 1879 m. išspausdintas J. Zauerveino eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“, tapęs Mažosios Lietuvos himnu. Laikraščiui rašė Kristupas Jedinaitis, Simonas Norkus, Ieva Simonaitytė.
Redaktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Martynas Šernius – 1878–1904 m. redagavo, iki 1894 m. ir leido.
- J. Šmitas, K. Skroblis, M. Kukys, J. Jodaitis, M. Matutis, D. Jokušys, R. Zybertas, H. Gelharas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 278 psl.
- ↑ Genovaitė Burneikienė, Albertas Ruzgas. Lietuviška ceitunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 149 psl.