Magiškasis realizmas
Magiškasis realizmas – XX a. 8 deš. Lotynų Amerikoje susiformavusi romano kryptis.
Ji pagrįsta vadinamąja stebukline Amerikos tikrove, kurioje tos pasaulio dalies tautų mitai ir tikėjimai susipynę su realybe ir istorija. Garsiausi magiškojo realizmo atstovai – Gabrielis Garsija Markesas, parašęs romanus „Šimtas metų vienatvės“, „Patriarcho ruduo“, ir Migelis Anchelis Asturijas, romanai „Kukurūzų žmonės“, „Palaidotųjų akys“.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pagrindinės moderniosios literatūros sąvokos. V., 2000.