Pereiti prie turinio

Melidas

Koordinatės: 38°22′55″ š. pl. 38°21′40″ r. ilg. / 38.38194°š. pl. 38.36111°r. ilg. / 38.38194; 38.36111
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Melidas
Meliddu, Malidiya
Melidas
Melidas
Koordinatės 38°22′55″ š. pl. 38°21′40″ r. ilg. / 38.38194°š. pl. 38.36111°r. ilg. / 38.38194; 38.36111
Vieta Turkija, Malatjos provincija
Regionas Mažoji Azija
Istorija
Pastatytas 4 tūkstantmetis pr. m. e.
Sugriautas VIII a. pr. m. e.
Informacija
Kasinėjimų datos nuo 1932 m.
Vikiteka VikitekaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1622

Melidas (akadų kalba: Meliddu, hetitų kalba: Malidiya, urartų kalba: Melitea) – senovinis miestas dab. Turkijos teritorijoje, ant Tochmos upės kranto. Jo liekanos yra rytinėje Anatolijoje, Arslantepės (turk. Arslantepe) archeologinėje vietovėje, netoli dabartinio Malatijos miesto.

2021 m. senovinis Melido miestas buvo UNESCO pripažinta kaip pasaulio paveldo objektas[1].

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jau IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą įsikūrė gyvenvietė. Bronzos amžiaus pabaigoje miestas priklausė Isuvos karalystei, gali būti, kad kurį laiką buvo jos sostinė. Dėl nuolatinės Hetitų imperijos grėsmės miestas buvo stipriai įtvirtintas. Nėra žinoma apie senąją miesto gyventojų kalbinę priklausomybę. Tiesa, miesto pavadinimo panašumas su hetitišku žodžiu melid ("medus") lyg ir suponuoja indoeuropietišką kilmę.

XIV a. pr. m. e. miestą nukariavo hetitų karalius Supiluliumas I, kuris prisijungė visą Isuvos karalystę. XII a. jis tapo nepriklausomos luvių karalystės Kamanu sostine. Tuo metu čia išdygo karalių rūmai su monumentaliomis liūtų statulomis. XI a. pr. m. e. Asirijos karalius Tiglat Pileseras privertė Melidą mokėti duoklę. Miestas toliau klestėjo iki VIII a. pr. m. e., kol karalius Sargonas II užkariavo miestą 712 m. pr. m. e. Vėliau jį nusiaubė gimiriai ir miestas niekuomet nebeatsigavo.

Kuomet regioną užėmė Romos imperija, 72 m. netoliese buvo įkurta Romos kolonija, pavadinta Melitene, dabartinės Malatijos pirmtakė.

Archeologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Arslantepę kasinėti pradėjo prancūzų archeologas Louis Delaporte 1932 m. Jo pasirinkimą lėmė tai, kad Melidas senovėje buvo vienas svarbiausių centrų po Hetitų imperijos suirimo. Jis čia rado didelius griuvėsius. 1946–1951 m. čia radinių rado Claude F.A. Schaeffer. 1961–67 m. griuvėsiuose kasinėjo italų ekspedicijos, vadovaujamos Piero Meriggi ir Salvatore M. Puglisi. Italų kasinėjimai mieste tęsiasi iki mūsų dienų.

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Kasinėjimų vieta
    Kasinėjimų vieta
  • Sienos fragmentas
    Sienos fragmentas
  • Dievo Tarhunzos statula
    Dievo Tarhunzos statula
  • Keramika
    Keramika
  • Ginklai
    Ginklai

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Arslantepe Mound UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2021-07-29.
Ž • A • R
Mažosios Azijos vetovės hetitų laikais
Hatai ir Hetitai
Luviai
Kita
Ž • A • R
Pasaulio paveldo objektai Turkijoje
Materialusis
Gioremės nacionalinis parkas ir Kapadokijos olos (1985) · Divrihio didžioji mečetė ir ligoninė (1985) · Stambulo istorinės vietos (1985) · Hatušas – Hetitų sostinė (1986) · Nemrut Dagas (1987) · Hierapolis-Pamukalė (1988) · Ksantas-Letonas (1988) · Safranbolu miestas (1994) · Trojos archeologinė vieta (1998) · Selimijos mečetė ir jos socialinis kompleksas (2011) · Čatal Hiujuko neolitinė vietovė (2012) · Bursa ir Džumalykyzykas: Osmanų imperijos lopšys (2014) · Pergamas ir jo daugiasluoksnis kultūrinis kraštovaizdis (2014) · Dijarbakyro tvirtovė ir Hevselio sodų kultūrinis kraštovaizdis (2015) · Efesas (2015) · Ani archeologinė vietovė (2016) · Afrodizijas (2017) · Giobekli Tepė (2018) · Arslantepė (2021) · Gordijas (2023) · Viduramžių Anatolijos medinės mečetės (2023)
Turkijos vėliava
Nematerialusis
Pasakotojų medahų menai (2003) · Mevlevių sema ceremonija (2005) · Karagiozas ir Hadživatas (2009) · Ašikų tradicija (2009) · Novrūzas (2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Tradiciniai sohbeto susirinkimai (2010) · Aliejaus imtynių šventė kirkpinaras (2010) · Sema, alevių-bektašių ritualas (2010) · Ritualinė keškeko tradicija (2011) · Mesir Madžunu šventė (2012) · Turkiškos kavos kultūra ir tradicija (2013) · Ebru, turkiškas popieriaus dekoravimas (2014) · Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka (2016, kartu su 4 kitomis valstybėmis) · Čini gamybos tradicinė amatininkystė (2016) · Hidirelezas, pavasario šventė (2017) · Susikalbėjimas švilpesiu (2017) · Dede Korkuto epinės ir muzikinės tradicijos paveldas (2018, Kartu su Kazachstanu ir Azerbaidžanu) · Turkiškas tradicinis šaudymas iš lanko (2019) · Miniatiūros menas (2020, kartu su Azerbaidžanu, Iranu ir Uzbekistanu) · Tradiciniai strateginiai žaidimai: Togyzqumalaq, Toguz Korgool, Mangala/Göçürme (2020, kartu su Kazachstanu ir Kirgzija) · Hüsn-i Hat, tradicinė kaligrafija islamo mene Turkijoje (2021) · Çay (arbatos) kultūra – tapatybės, svetingumo ir socialinės sąveikos simbolis (2022, kartu su Azerbaidžanu) · Šilkaverpių auginimas ir tradicinė audimui skirto šilko gamyba (2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Chodžos Nasredino pasakojimo tradicija (2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Tradicinis Ahlato akmenų skaptavimas (2022) · Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik (2023, kartu su Azerbaidžanu, Iranu, Tadžikija, Uzbekija) · Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos (2023, kartu su Azerbaidžanu, Iranu, Uzbekija) · Balabano/Mėjaus meistrystė ir atlikimo menas (2023, kartu su Azerbaidžanu) · Perlamutro inkrustavimo meistrystė (2023, kartu su Azerbaidžanu) · Tradicinės žinios, metodai ir praktikos, susiję su alyvmedžių auginimu (2023) · Tradicinio dūdmaišio (gaidos/tulumo) gamyba ir atlikimas juo (2024, kartu su Šiaurės Makedonija)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Melidas&oldid=7108579"