Nandų dinastija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| नंद वंश Nandų imperija | ||||
| Magadhos dinastija | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Pataliputra | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Senovė | |||
| - Atėjimas į valdžią | 424 m. pr. m. e. m. | |||
| - Pakeičia Maurjų dinastija | 321 m. pr. m. e. m. | |||
Nandų dinastija (skr.: नंद वंश) – Magadhos karalystės šiaurės rytų Indijoje dinastija, valdžiusi V–IV a. pr. m. e. Jos devyni valdovai yra vadinami devyniais nandais. Valstybės sostinė buvo Pataliputra (netoli šiandieninės Patnos). Ją pakeitė Maurijų dinastija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dinastijos įkūrėjas Mahapadma buvo nesantuokinis paskutiniojo Šišunagų dinastijos karaliaus sūnus. Pasinaudodamas valdžios nusilpimu, jis uzurpavo sostą. Nandos buvo viena pirmųjų ne kšatrijų kilmės Indijos dinastijų.
Didžiumą dinastijos laiko valdė Mahapadma, kuris sustiprino Magadhos kariuomenę ir pradėjo užkariavimus. Jis nugalėjo daugumą tuometinių Indijos valstybių (Mahadžanapada). Jo užkariautos buvo Košala, Pančala, Kaši, Haihaja, Kalinga, Ašmaka, Kuru, Šurasena ir kitos. Nandų laikais Magadha suvienijo visą Indijos subkontinento šiaurinę dalį ir padėjo pagrindus vėlesniai Maurjų imperijai.
Tuo metu Magadha buvo tokia stipri, kad Aleksandras Makedonietis, išgirdęs apie jos galią, nesiryžo tęsti užkariavimų toliau į rytus.
Valstybės viduje nandai vykdė pažangią politiką, reformuodami mokesčių, administracijos sistemą, inicijuodami kanalų, irigacijos projektus.
Dinastijos valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Mahapadma (c. 424 m. pr. m. e.-???)
- Pandhuka
- Panghupati
- Bhutapala
- Raštrapala
- Govišanaka
- Dašasidkhaka
- Kaivarta
- Dhana Nanda (Argames) (??? – c. 321 m. pr. m. e.)