Natererio pelėausis
| Myotis nattereri Apsauga: 3(R) – Reta rūšis |
|---|
 Natererio pelėausis (Myotis nattereri) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Myotis nattereri Kuhl, 1817 |
Natererio pelėausis (Myotis nattereri) yra lygianosinių šeimos (Vespertilionidae) šikšnosparnis. Daugelyje šalių tai yra saugoma rūšis. Kaip ir visi mažieji šikšnosparniai jis geriausiai orientuojasi naudodamiesi ne akimis, o ausimis (ultragarsinė echolokacija). Jie skleidžia ultragarsą ir atpažįsta nuo aplinkinių objektų atsispindėjusį aidą.
Požymiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kailis ilgaplaukis, nugaros kailis rusvai pilkos spalvos. Poplaukis yra šviesiai pilkas arba baltas. Ilgis 40-50 mm, sparnų plotis 245-280 mm, svoris 5-10 gramų. Natarerio pelėausio ausys yra santykinai mažos, beveik nesiekiančios 20 mm, pailgos formos.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minta nedideliais vabzdžiais, pvz., musėmis, uodais, naktiniais drugeliais, taip pat vorais ir vikšrais. Juos medžioja daugiausia miškuose, daugiausia pažeme.
Poilsio vietos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vasarą poilsio įsitaiso pastatų fasadų skylėse ir atbrailose. Čia ilgesniam laikui nepasilieka, nes poilsio vietą keičia kas 1-4 dienas. Žiemą stengiasi poilsiui naudoti požemines olas, bunkerius ar senus rūsius. Kadangi nuolat pastebimi individai su apšalusiomis ausų viršūnėlėmis, manoma, kad dalis jų žiemoja ne požeminėse slėptuvėse, bet mažai nuo šalčio apsaugotose vietose, pvz., medžių drevėse.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Natererio pelėausis (Myotis nattereri Kuhl) Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.