Pereiti prie turinio

Naujosios Zelandijos jūrų liūtas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Phocarctos hookeri
Naujosios Zelandijos jūrų liūtas (Phocarctos hookeri)
Naujosios Zelandijos jūrų liūtas (Phocarctos hookeri)
Apsaugos būklė

Nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
( Carnivora)
Pobūris: Ruoniniai
( Pinnipedia)
Šeima: Ausytieji ruoniai
( Otariidae)
Gentis: Naujosios Zelandijos jūrų liūtai
( Phocarctos)
Rūšis: Naujosios Zelandijos jūrų liūtas
( Phocarctos hookeri)
Binomas
Phocarctos hookeri
Gray, 1844

Paplitimas

Naujosios Zelandijos jūrų liūtas[2] (Phocarctos hookeri) – ruonių (Pinnipedia) pobūrio jūros žinduolis. Gyvena Ramiojo vandenyno pietinėse Naujosios Zelandijos salų pakrantėse: šiaurėje jų kolonijos siekia Fovo sąsiaurį, pietuose – Makvorio salą. Didžiausios kolonijos yra Oklando salose, taip pat Kempbelo salose. Spėjama populiacija – 10–13 tūkst. individų.[3]

Patinai 2,5–3,5 m ilgio, sveria 200–400 kg, patelės smulkesnės – 1,6–2 m ilgio, sveria 100–160 kg. Patinai tamsiai rudi arba juodi, su ryškiai matomais karčiais ant sprando. Patelės daug šviesesnės pilkos spalvos, kartais net geltonos, aplink letenas kailis tamsesnių atspalvių.[3]

Patinai poligamai, paplūdimiuose užima teritoriją su savo patelių haremu (iki 25). Kiti patinai laikosi aplink ir bando nugalėti pagrindinį patiną. Patelė po 11 mėnesių nėštumo atsiveda 1 jauniklį. Skirtingai, nei kitų rūšių jūrų liūtai, Naujosios Zelandijos jūrų liūtų patelės su jaunikliais pasitraukia iš gulyklos dėl atžalų saugumo gilyn į sausumą (net iki 2 km,[4] gali pakilti į 600 m aukštį virš jūros lygio). Ten įsikuria tarp žolių ar miškuose.[3]

Naujosios Zelandijos jūrų liūtai laikosi savo gulyklų ir paprastai nemigruoja (išskyrus pateles su jaunikliais). Maitinasi įvairiais jūrų gyvūnais – kalmarais, raudonosiomis menkėmis (Pseudophycis), opalžuvėmis, kitomis smulkiomis žuvimis, aštuonkojais, rajomis, rykliais. Ieškodami maisto paneria į 200, retai į 600 m gylį. Sausumoje kartais gaudo paukščius, ėda jų kiaušinius.[3]

Seniau Naujosios Zelandijos jūrų liūtai gyveno Pietų salos ir Stiuarto salos pakrantėse, bet žmonių buvo išmedžioti. Nuo 1993 m. grįžo į Otago pusiasalį. Populiacijai gresia išnykimas dėl mažėjančių kalmarų, kuriuos gaudo žmonės, populiacijų. Neretai patenka į žvejybinių laivų tinklus. Taip pat daug šių jūrų liūtų žūsta dėl bakterinių epidemijų.[3]

  1. „IUCN Red List - Phocarctos hookeri“. IUCN Red list.
  2. Žinduolių pavadinimų žodynas: lotynų, lietuvių, anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis / [rengė P. Bluzma (ats. red.), R. Mažeikytė, E. Mickevičius, J. Prūsaitė, K. Baranauskas, R. Baleišis]. – Vilnius : Ekologijos inst. l-kla, 2002
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Phocarctos_hookeri,ADW – Animal Diversity Web. University of Michigan, Museum of Zoology.
  4. Augé, Amélie A.; Chilvers, B. Louise; Mathieu, Renaud; Moore, Antoni B. (2012). „On-land habitat preferences of female New Zealand sea lions at Sandy Bay, Auckland Islands“. Marine Mammal Science. 28 (3): 620–637.