Nebylusis Seimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Nebylusis seimas – 1717 m. Varšuvoje įvykęs Abiejų Tautų Respublikos Seimas.

Po Šiaurės karo pabaigos, kuris susilpnino Abiejų Tautų Respubliką ir buvo Rusijos imperijos įtakos išaugimo pradžia, augantis konfliktas tarp Augusto II, kuris norėjo sukurti absoliutinę monarchiją, ir bajorijos, leido Rusijos carui Petrui I užimti tarpininko tarp karaliaus ir šlėktos vaidmenį.

Grasinant rusų armijai, kuri „saugojo“ posėdžius, buvo užbaigta Tarngorodo konfederaciją bei bajorijos kovos su Augustu II. Seimas „nebyliuoju“ pramintas dėl to, kad šnekėti galėjo tik Seimo maršalka Stanislovas Leduchovskis. Paskelbęs pasiūlymą Stanislovas Leduchovskis paklausė, ar yra prieštaraujančių. Po 6 valandas trukusios tylos, kadangi niekas nedrįso prieštarauti, Stanislovas Leduchovskis pareiškė, kad „tyla reiškia tai, kad prieštaravimų nėra“.

Nebyliojo Seimo sprendimai davė pretekstą Rusijos carams kištis į Respublikos vidaus reikalus. Augustas II turėjo atsisakyti savo planų įvesti absoliutizmą, išvesti Saksonijos kariuomenę, Respublikoje patvirtintos senosios bajorijos laisvės – liberum veto, senoji seimelių tvarka. Nustatyta, kad Lenkijos karalystė tegali turėti 18000 kareivių, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – 6200 kareivių kariuomenės.