Nektanebas II (valdė 360−343 m. pr. m. e.) – paskutinis 30-osios dinastijos Senovės Egipto valdovas ir paskutinis egiptietis faraonas.
Nektanebas II paveržė valdžią iš dėdės Tachoso, kai anas buvo išžygiavęs su kariuomene į Finikiją kariauti su persais. Jam padėjo tėvas Tjahepimu, likęs kaip faraono vietininkas Mendese. Nektanebą II parėmė graikų samdiniai, instruktuoti iš Spartos. Tachosas turėjo bėgti į Persiją. Egipto priešais buvo persai, tačiau jie tuomet buvo užimti sosto paveldėjimo klausimais. Naujasis jų karalius Artakserksas III surengė invaziją į Egiptą 351−350 m. pr. m. e. Nektanebo II kariuomenė atrėmė persus ir juos išvijo. Nektanebas II, tikriausiai paskatintas sėkmės, nesudarė sąjungos su graikų miestais ar kitomis Viduržemio jūros pakrantės valstybėmis. Pasekoje 343 m. pr. m. e. Artakserksas III pasamdė patyrusius graikų generolus Bagoasą ir Mentorą iš Rodo naujai invazijai į Egiptą ir visiškai sutriuškino egiptiečius. Nektanebas II tikriausiai pabėgo į Nubiją. Po jo Egiptą valdė Chabašas, kuris greičiausiai buvo valdovas tik vardu. Kiek vėliau Egiptą užėmęs Aleksandras Makedonietis pademonstravo pagarbos ženklus Nektanebui II ir atgaivino jo kultą, kuris dar buvo ryškus Ptolemėjų valdymo metu. Nektanebo II valdymo pabaiga žymi Senovės Egipto civilizacijos pabaigą, po jo Egipte prasidėjo helenistinė epocha.
Vikiteka