Orient Express
Orient Express – buvusi ilgų distancijų keleivinių traukinių linija, atidaryta 1883 m.
Nuo pat pradžių ši traukinių linija dažnai keitė savo maršrutą ir atstumą, tačiau visada „Orient Express“ buvo aukštos klasės keleivinių traukinių sinonimas. Su šia linija labiausiai siejosi Paryžius ir Stambulas (tuo metu Konstantinopolis), nes šie miestai buvo galutinės linijos stotys.[1] „Orient Express“ traukiniai buvo aukštos klasės ir prabangos viršūnė, nors tuo metu keliavimas geležinkeliais buvo varginantis ir pavojingas.
1977 m. linija nustojo aptarnauti Stambulą. Vietoj jo maršrutas iš Paryžiaus driekėsi iki Bukarešto. 1991 m. paskutinė stotelė buvo Budapeštas, o 2001 m. linija dar kartą sutrumpinta iki kelionės į Vieną. 2007 m. birželio 8 d. iš Paryžiaus paskutinį kartą išriedėjo „Orient Express“ vardu pavadinti traukiniai.[2] Tuo metu kelionės pradžia buvo perkelta į Strasbūrą, iki kurio iš Paryžiaus kursavo žymiai greitesni „LGV Est“ traukiniai.
2009 m. „Orient Express“ oficialiai nutraukė savo paslaugas ir dingo iš Europos traukinių tvarkaraščių, kaip pagrindinę priežastį nurodydami „greituosius traukinius ir mažų sąnaudų oro linijas“.[3] Šiuo metu privati bendrovė „Venice-Simplon Orient Express“ teikia keleivių pervežimo paslaugas originaliais XX a. 3 ir 4 dešimtmečių vagonais iš Venecijos į Londoną.[4] Vienos dienos kelionė vienam žmogui kainuoja apie 3 000 eurų.
Orient Express maršrutai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].svg?lang=lt)
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1882 m. belgų bankininko sūnus Georges Nagelmackers pakvietė svečius į 2 000 km ilgio kelionę traukiniu iš Paryžiaus į Vieną. Jis buvo „Compagnie Internationale des Wagons-Lits“ kompanijos, gaminusios aukštos klasės traukinių vagonus, įkūrėjas. Tai buvo „Orient Express“ pradžia.
1883 m. birželio 5 d. pirmasis „Orient Express“ traukinys pajudėjo iš Paryžiaus į Vieną. Tuo metu ši linija buvo vadinama „Express d'Orient“, o 1891 m. pervadinta į „Orient Express“.[5]
Pirmojo maršruto keleiviai iš Paryžiaus per Miuncheną keliaudavo iki Džurdžu miesto Rumunijoje, ten buvo keltais perplukdomi per Dunojų] į Rusė Bulgarijoje, iš ten nauju traukiniu vykdavo iki Varnos, o Stambulą pasiekdavo keltu. 1885 m. nauja linija siūlė pasiekti Stambulą traukiniais per Vieną ir Belgradą.
1889 m. labiausiai į rytus nutolusi stotelė tapo Varna, iš kurios Stambulas vėl buvo pasiekiamas tik keltu.
1889 m. birželio 1 d. iš Paryžiaus pajudėjo pirmasis „Orient Express“ traukinys, be persėdimų leidęs pasiekti Stambulą.
1914 m. dėl I pasaulinio karo šios traukinių paslaugos buvo sustabdytos.
1919 m. atidarius Simplono tunelį per Alpes leido „Orient Express“ traukiniais vykti per Milaną ir Veneciją.
Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje šios paslaugos buvo pačios populiariausios istorijoje, mat tuo metu buvo siūlomos net trys skirtingos „Orient Express“ linijos.
Nuo 1939 iki 1945 m. dėl II pasaulinio karo paslaugos vėl nebuvo teikiamos. Po karo pabaigos šie traukiniai vėl vežė keleivius, tačiau dėl karo padarinių ir kai kurių sienų uždarymo linijos buvo trumpesnės.
1962 m. iš trijų linijų liko tik „Simplon Orient Express“ paslaugos. Tais pačiais metais ši linija buvo pakeista į lėtesnę „Direct Orient Express“ – šie traukiniai kasdien kursuodavo iš Paryžiaus į Belgradą ir du kartus iš Paryžiaus į Stambulą ir Atėnus.
Vėliau ši linija buvo trumpinama, kol 2007 m. visai išnyko iš Europos žemėlapio.
Paskutinis traukinys, priklausęs „Orient-Express“ vardu vadintai linijai, iš Vienos iškeliavo 2009 m. gruodžio 10 d., o diena vėliau iš Strasbūro.