Pernarava
| Pernarava | ||
|---|---|---|
| ||
  Pernarava |
||
| 55°16′05″š. pl. 23°38′31″r. ilg. / 55.268°š. pl. 23.642°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kėdainių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Pernaravos seniūnija | |
| Gyventojų | 197 | |
 Vikiteka |
Pernarava | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Пернараво, lenk. Pernarowo | |
Pernarava – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės pietvakariuose, 11 km į rytus nuo Ariogalos, 1 km į pietus nuo kelio Kėdainiai–Ariogala. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Pernaravos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1815 m.), paminklas 1944–1953 m. žuvusiems Pernaravos apylinkėse Kęstučio apygardos Lukšio rinktinės ir iš Pernaravos krašto kilusiems Lietuvos partizanams atminti (1992 m.), veikia ambulatorija, Pernaravos pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-58026).
Aplink miestelį yra Pernaravos kaimas.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Spėjama, kad vietovardis kilęs nuo nepaliudyto asmenvardžio Pernaras (plg. Pernaráuskas, Pernarãvičius).[2] Šis – galbūt iš vokietybės per̃naras („juokdarys, šaipūnas“).
Liaudies etimologija pasakoja, kad Gedimino laikais čia buvęs žirgynas. Žirgus pervarant iš vienos vietos į kitą, šią vietą vadino „pernuvara“.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaime rasti 7 senoviniai akmeniniai kirviai. Yra Pernaravos kapinynas, kuriama rasta žmonių palaikų ir II–XIII a. dirbinių. Rasta XVIII–XIX a. kapavietė.
1371 m. Pernaravą puolė kryžiuočiai (minima kaip Parvern). XVI a. minimas Pernaravos dvaras, laukas, bajorkaimis. 1671 m. pastatyta pirmoji Pernaravos bažnyčia (švento gojelio vietoje). XVIII a. pabaigoje buvo vaitystės centras. XIX a. viduryje veikė parapinė mokykla. XIX a. pabaigoje Pernarava buvo kaimas Kauno apskrityje, Benedikto Tiškevičiaus valda. Veikė senelių prieglauda, spirito varykla.[4]
1919 m. Jadvyga Juškytė įkūrė Lietuvos šaulių sąjungos skyrių, XX a. 3–4 dešimtmetyje veikė Lietuvos katalikių moterų sąjungos skyrius, pavasarininkai, jaunalietuviai. 1944 m. gruodžio 11 d. naktį miestelį puolė Lietuvos partizanai, granatomis apmėtė ir padegė NKVD ir valsčiaus pastatus.[5]
Pokario metais apylinkės veikė Vyčio apygardos, Briedžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Tarybiniais metais Pernarava buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[6]
2013 m. gegužės 21 d. patvirtintas Pernaravos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVIII a. pabaiga | vaitystės centras | |
| XIX a. | ? | Kauno apskritis |
| 1919–1948 m. | Pernaravos valsčiaus centras | Kėdainių apskritis |
| 1948–1950 m. | Vilkijos apskritis | |
| 1950–1962 m. | Pernaravos apylinkės centras | Ariogalos rajonas |
| 1962–1995 m. | Kėdainių rajonas | |
| 1995– | Pernaravos seniūnijos centras | Kėdainių rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1859 m. | 1902 m.[7] | 1914 m. | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 125 | 128 | 200 | 61 38 - kaime 23 - dvare |
120 | 207 | ||
| 1979 m.sur.[11] | 1986 m.[6] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur. | ||
| 287 | 267 | 300 | 299 | 232 | 197 | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pernaravos dvare gyveno ir mirė pirmasis Lietuvos valstybės kontrolierius Konstantinas Daugirdas (1855–1928).
- Pernaravoje palaidota visuomenės veikėja Jadvyga Juškytė (1869–1948).
- Pernaravoje gimė Gediminas Jokimaitis (1920–1986), poetas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Loreta Mačiulienė. Solidaus jubiliejaus proga Pernaravos miestelis pasidabino herbu, antspaudu ir vėliava. 2013-07-28, 15min.lt (tikrinta 2021-08-28).
- ↑ Pernarowo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 13 psl. (lenk.)
- ↑ Kazys Misius. Pernarava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ 6,0 6,1 Kazys Misius ir kt. Pernarava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 355
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Pernarava. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 822 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Pernarava. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 410 psl.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Pašušvys – 16 km |
| |||||||||
| ARIOGALA – 10 km |
|
Pelutava – 2 km KĖDAINIAI – 26 km | |||||||||
| Paaluonys – 6 km | |||||||||||
| ||||||||||||||