Pliateriai

Pliateriai (Plater)
Pliaterių herbas
Pradininkas	Humpertas iš Broelio
Titulas	Grafas
Laikotarpis	XII-XX a.
Šalys	Vestfalija, Livonija, LDK
Dvarai	Liksna, Bebrenė, Kraslava, Šlosbergas, Dusetos, Antazavė, Senasis Daugėliškis, Deguliai, Kurtuvėnai, Plinkšės, Bartkuškis, Pajūralis, Šateikiai, Švėkšna, Vepriai
Atšakos	Broel Plater, Zyberg Plater

Pliateriai (vok. Plater, Plaeter) – Lietuvos bajorų magnatų giminė, turinti grafų titulą ir atskirą herbą (Herb Plater). Devizas lotynų kalba: Melior mors macula (Geriau mirtis negu negarbė). Susiskirsčiusi į dvi šakas: Broel Plater ir Zyberg Plater. Herbas – aukso spalvos skydas, per kurį skersai eina trys raudonos juostos. Tokia pat juosta eina nuo dešiniojo skydo krašto iki kairiojo apačios.

Genealogija

Giminė kilusi iš Šveicarijos Broel apylinkių ir Vestfalijos (Vokietija), kur 1180 m. pirmakart paminėtas Humpertus von dem Broel genannt Plaeter (Broel, pramintas Plater) laikomas visų Platerių protėviu. Į Lietuvą Pliateriai atėjo per Livoniją.

Giminės atstovai turėjo įvairias, bet panašias pavardes: Vokietijoje – Plater-Syberg, Plater -Sieberg, Plater-Zyberk, Zyberg – Plater, Lenkijoje – Broel Plater, Plater Broel bei Plaeter, Belgijoje – Plater Zyberk, Lietuvoje – Pliateris, Latvijoje – Plāters, Plioteris, vėliau Платер-Зиберг. Šaknies balsio kitimas salygotas vokiškos rašybos ypatybe – ae atitinka ä, tariama kaip tarpinis garsas tarp ia ir io .

Livonijoje šios giminės atstovai įsikūrė XIII a. Jų proprosenelis buvo Livonijos ordino riteris Hereboldas Pliateris (von dem Broele gennant Plater). Vienas Pliaterių 1292 m. buvo Livonijos maršalas, jo sūnus – Dinaburgo (Daugpilis) komturas, Liksnos dvaro šeimininkas. Livonijai tampant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi, Henrikas Pliateris buvo Livonijos delegacijos narys, o jo brolis Vilimas (Vilhelmas) Pliateris dalyvavo Žygimanto Augusto ir Stepono Batoro karuose su Maskva. Daugelis Lietuvos kariuomenėje tarnavusių Pliaterių už tarnybą gavo žemės ir įsikūrė Lietuvoje. Septyni iš jų 1695–1795 m. buvo Lietuvos senatoriai, keli Abiejų Tautų Respublikos Seimų atstovai. Jie turėjo dvarų Rytų Lietuvoje ir Žemaitijoje. Tačiau Pliateriai daugiau garsėjo ne savo turtais, o patriotizmu ir ypatingu garbės suvokimu.

Pliateriai ir jų dvarai

Liksnos dvaras – pagrindinis Pliaterių dvaras. Jo šeimininkais buvo:

Konstantinas Liudvikas Pliateris (1722–1778) – Lietuvos didysis raštininkas (1746–1754), Vyriausiojo Lietuvos tribunolo maršalka 1754 m., Polocko vaivadijos kaštelionas (1754–1758), Mstislavlio vaivada (1758–1770), Trakų vaivadijos kaštelionas (nuo 1770 m.), Infliantų ir Dineburgo seniūnas. 1750–1791 m. pastatė Kraslavos pilį, o 1759 m. pagal architekto A. Parokko projektą – didelį triaukštį baroko stiliaus pastatą, kurio pirmame aukšte buvo Pliaterių giminės rezidencija, antrame ir trečiame – biblioteka. Įkūrė čia prekybos centrą, kaldino savo pinigus, todėl buvo vadinamas mažuoju Livonijos karaliumi.
Kazimieras Konstantinas Pliateris
- Kazimieras Konstantinas Pliateris (1746–1807) – seniūnas, kaštelionas, rašytojas, Targovicos konfederacijos narys, Lietuvos pakancleris, viešai reikalavęs panaikinti baudžiavą. Už nuopelnus valstybei gavo Daugėliškio dvarą, kur ir mirė. Jis buvo paskutinis, valdęs Daugėliškio seniūniją ir dvarą su 27 kaimais ir 12 palivarkų. Dvarą sudarė mediniai rūmai su flygeliais (pamatai akmeniniai, stogas dengtas lentelėmis). Juose buvo 40 kambarių, kelios virtuvės. 7 namai buvo skirti tarnams. Buvo unikali 15 tūkst. tomų biblioteka. Dvaro rūmus supo parkas, kuriame augo reti augalai. Turėjo šešis sūnus:
  - Liudvikas Augustas Pliateris (1775–1846) – gimęs Daugėliškyje, kartu su broliu Mykolu dalyvavo 1794 m. sukilime
  - Mykolas Pliateris-Zyberkas Zyberkas (lenk. Michał Plater-Zyberk, 1777–1862) – kartu su broliu Liudviku Augustu dalyvavo 1794 m. sukilime, civilinis Vilniaus vicegubernatorius, paveldėjo dideles Didžiosios Indricos valdas Dineburgo (Daugpilio) apylinkėse. 1803 m. vedė Jono Tadeušo Zyberko iš Višlingo (angl. John Thaddeus Syberg zu Wischling) vienintelę dukrą, Susten namų baronienę von Kleist Izabelė Helena von Zyberk (1785–1849). Gavo imperatoriaus Aleksandro I leidimą apjungti pavardes ir tapo Pliaterių-Zyberkų šakos pradininku. Apjungė žmonos Pilskalnės, Kazimiriškių ir kt. dvarus (viso apie 1700 kvadratinių km su 15 tūkst. gyvų dūšių) ir vyro (Daugėliškio valdytojo Konstantino Kazimiero sūnaus) dvarus. Pas juos augo Emilija Pliaterytė. Jų sūnūs:
    Bebrenės dvaro rūmai
    - Stanislovas Kostka Pliateris-Zyberkas (1823 m. gruodžio 6 d. – 1895 m. rugsėjo 29 d.) – pradėjo statyti išlikusius Bebrenės dvaro rūmus (dvaras nuo 1570 m. priklausė Platerių-Zyberkų giminei).
      - Juozapas Marijus Pliateris-Zybergas (1859–1933) – paskutinis Bebrenės dvaro šeimininkas, baigęs dvaro statybą.
    - Liudvikas Pliateris-Zyberkas – 1831 m. sukilimo dalyvis.
    - Kazimieras Baltramiejus Pliateris-Zyberkas – valdė Šlosbergo dvarą Kuršo gubernijoje prie Alūkstos, 1831 m. sukilimo dalyvis, jo duktė:
      - Cecilija Pliaterytė-Zyberk (lenk. Cecylia Plater-Zyberk, 1853–1920) – pedagogė, visuomenės veikėja, publicistė
  - Henrikas Pliateris (1780–1780)
  - Jonas Pliateris (1800–1850)
  - Konstantinas Pliateris (1778–1849) – po tėvo mirties daugiausia ir valdė Daugėliškį (priklausė giminei 50 metų po Kazimiero Konstantino mirties)
  - Kazimieras Pliateris (1800–1848)
  - Stanislovas Broel-Pliateris (1784–1851) – gimęs Daugėliškyje.

Dusetų dvaras

Dvarą (dabar Didžiadvario kaimo teritorija) Pliateriai nusipirko 1636 m. (kitais šaltiniais – dvaras ir žemės giminei perėjo 1669 m. mirus paskutiniam Radvilų šakos atstovui Boguslavui Radvilai).

Mūriniai dviejų aukštų rūmai pastatyti apie 1780 m. ir išstovėjo maždaug iki 1865 m., po to neprižiūrimi palaipsniui sunyko.

Emerencijona ir Jonas Liudvikas (lenk. Jan Ludwik Plater, ?-1736) Pliateriai – 1738 m. Dusetose pastatė prieglaudą. Vyras buvo Infliantų kaštelionas.
Antazavės dvaro rūmai
- Liudvikas Pliateris – 1748 m. pagal Lauryno Gucevičiaus projektą prie Zalvio ežero pradėjo statyti Antazavės dvarą. Po grafo mirties žmona Kunigunda Vollovič-Pliaterienė pastatė Antazavės bažnyčią. Antazavė Pliateriams ir jų giminėms Leduchovskiams iš Kurklių dvaro priklausė 1748–1923 m. Antazavės dvare 1831 m. kovo 25 d. Emilija Pliaterytė parašė pareiškimą prisidėti prie sukilėlių. Tolesnis Pliaterių likimas dvare nėra žinomas.
  - Pranciškus Ksaveras Broel-Pliateris (1785–1837 m.). Žmona Ona (mergautinė pavardė Anna von Mohl) (1795–1830 m.) iš Imbrado.
    - Emilija Pliaterytė (1806–1831) – 1831 m. sukilimo didvyrė.
    - Mykolas Pliateris – kartu su žmona Stefanija Petuchova Pliateriene valdė Degulių dvarą prie geležinkelio stotelės iš Utenos į Vilnių (anksčiau dvaras priklauses Morikoniams). Dvarui priklausė Ignapolio ir Noliškėlių palivarkai. Per 1831 m. sukilimą prie dvaro įvyko sukilėlių kautynės su rusų kariuomene, kuriose Emilija buvo sužeista. Dvaras sudegintas, jo savininkai ištremti.
      - Mykolas Justinas Ksaverijus Pliateris – kartu su motina grįžę iš Sibiro gavo caro malonę, susigrąžino Degulių dvarą.
  - Mykolas Broel-Pliateris – Dusetų dvaro šeimininkas.
    - Cezaris Pliateris (1810–1869) – 1831 m. sukilimo dalyvis, 1831 m. gruodžio 10 d. Paryžiuje įkūrė Lietuvos ir Rusijos žemių draugiją ir buvo išrinktas jos pirmininku.
    - Vladislovas Pliateris (1808–1889) – 1831 m. sukilimo dalyvis
  - Kasparas Broel-Pliateris – Antazavės dvaro šeimininkas.

Numalšinus 1831 m. sukilimą, Dusetų dvaras iš Pliaterių atimtas, rūmai apiplėšti ir sunyko.

Bartkuškio dvaras

Dvaras perėjo Pliaterių valdymui, kai ankstesnio dvarininko Tado Žabo (lenk. Tadeusz Żaba) duktė Apolinarija Žaba XVIII a. ištekėjo už Pliaterių giminės atstovo.

1841 m. ta pati Apolinarija pardavė dvarą Ignacijui ir Idalijai Pliateriams, kurie ir pastatė išlikusį dvarą (rūmus, oficiną, arklidę, parką) tarp 1845 ir 1855 m.

Po to dvaras buvo perleistas Gustavui Pliateriui, kuris 1913 m. dvarą pardavė advokatui iš Varšuvos, pasiuntiniui I-oje Rusijos Dūmoje, Aleksandrui Lednickiui (lenk. Aleksandr Lednicki, 1866–1934).

Kurtuvėnų dvaras

1862 m. Henrikas Zyberk Pliateris įsigijo Kurtuvėnų žemes. Vietoje senųjų dvaro rūmų pastatyti nauji. Pertvarkytas ir juos supęs parkas.
- Liudvikas Pliateris – Henriko sūnus. Vedė Teresę Zamoiską. Sumaniai vadovavo dvarui, rūpinosi miestelio gerove. Buvo įrengta apie 400 tvenkinių, veikė aktyvus kultūros centras.
  - Stefan Plater-Zyberk (1891–1943) – Liudviko sūnus. Fotografas.

1901–1903 m. dvare gyveno ir grafų vaikus mokė Povilas Višinskis.

Per Pirmąjį pasaulinį karą dvaras nukentėjo nuo gaisro.

1940 m. tarybų valdžia dvarą nacionalizavo.

Plinkšių dvaras

1717 m. šį dvarą Pliateriai išlošė kortomis.

Dvaras ir parkas priklausė Konstantinui Broel Pliateriui (1847–1899). Po jo mirties dvarą paveldėjo jo vyresnioji dukra Olga.

Po Pirmojo pasaulinio karo dvaro rūmus nupirko Lietuvos valdžia ir juose įkūrė žemės ūkio mokyklą.

Šateikių dvaras

1717 m. Andrius Broel-Pliateris dvarą nusipirko iš Sapiegų ir Pliateriai Šateikius valdė iki 1940 m.

1845 m. Šateikių Bukantė dvarelyje gimė Julija Beniuševičiūtė Žymantienė – Žemaitė.

Kariolanas Broel Pliateris – Andriaus Broel Pliaterio sūnus
Pranciškus Plateris – 1862–1875 m. pastatė Šateikių bažnyčią.

Švėkšnos dvaras

Vilhelmas Jonas Pliateris (1715–1769 m.) – Šateikių dvaro savininkas, 1766 m. gegužės 22 d. už 714 tūkstančių lenkų auksinių iš Vilniaus vaivados Mykolo Kazimiero Oginskio kartu su kitais dvarais nusipirko ir Švėkšnos dvarą. Mirė palikdamas nepilnamečius sūnus:
- Antanas Pliateris – paveldėjo Šateikius.
- Jurgis Pliateris – paveldėjo Švėkšną. Žmona – kunigaikštytė Karolina Giedraitytė. 1820 m. Švėkšnos dvarą pasidalino keturi Jurgio Pliaterio sūnūs:
  - Kazimieras Plateris (1805–1872 m.) – valdė Stemplių dvarą (apie palikuonis žinių nėra). 1842 m. Pajūralio dvarą perėmė iš Pilsudskių. 1860 m. perleido savo sūnėnui, Vilkėno dvaro savininko Pranciškaus Platerio sūnui Vladislovui Plateriui.
  - Jurgis Pliateris (1810–1836 m.) – valdė Gedminaičių dvarą, žmona – Natalija Mikševičiūtė, kilusi iš Upytės
    - Teodoras Pliateris (1836–1899 m.) – būdamas 18 metų nelaimingai nukrito nuo arklio, susitrenkė galvą ir 40 metų išbuvo psichiniu ligoniu. Daugiau palikuonių ši šaka neturėjo.
  - Pranciškus Pliateris (1798–1867 m.) – gavo Vilkėno dvarą, čia pastatė vandens malūną.
    - Vladislovas Pliateris paveldėjo Pajūralio dvarą
    - Aleksandras Konstantinas Mykolas Pliateris
      - Janina Pliaterytė-Pliaterienė
  - Steponas Pliateris (1799–1864 m.) – valdė Švėkšnos dvarą.
    Veprių dvaro rūmai
    - Adomas Pliateris (1836–1909 m.) 1880 m. šalia senojo dvaro pastatė vilą „Genovefa“, pavadintą žmonos Genovaitės vardu. XIX a. pabaigoje iš Ksavero ir Onos Podbereskių įsigijo Veprių dvarą. Tuometinė dvaro sodyba buvo vienaaukštė, o prie jos vakarinės sienos pristatytas dviaukštis penkiaašis, stačiakampio formos pastatas su keturių kolonų portiku jai suteikė rūmų išvaizdą. Pliateriai dvarą ir parką išplėtė, pastatė spirito varyklą. Su Genovaite turėjo du sūnus:
      - Marijonas Vandalinas Pliateris (1873–1951 m.) – valdė Veprių dvarą netoli Ukmergės iki 1923 m., kai jį nusavino valstybė. Fundavo Veprių bažnyčios statybą. Po to Pliateriai išvyko į Lenkiją, išpardavę likusį turtą.
      - Jurgis Pliateris (1875–1943 m.) – paveldėjo Švėkšnos dvarą, vedė tėvo pusbrolio, Vilkėno dvaro savininko, Aleksandro dukrą Janiną Pliaterytę. Sūnus – teisininkas Aleksandras Pliateris (1913–1997 m.)

Kiti Pliateriai

Adomas Antanas Pliateris (Adam Antoni Plater) (1790–1862) – dvarininkas, zoologas
Antanas Pliateris-Zyberkas (Antoni Plater-Zyberk (1901–1977) – ekonomistas, visuomenės veikėjas
Augustas Hiacintas Pliateris (August Hiacynt Plater) (m. 1803) – Targovicos konfederacijos maršalka
Brunas Plateris (Bruno Platter) – dabartinis Vokiečių ordino magistras
Fabijonas Pliateris (Fabian Plater) (m. 1709) – Livonijos vaivada
Ferdinandas Fabijonas Pliateris (Ferdynand Fabian Plater) (m. 1739) – Lietuvos dvaro maršalka
Filipas Nerijus Pliateris (Filip Nereusz Plater) (1784–1838) – vizitatorius, vicegubernatorius
Giunteris Plateris – Austrijos gynybos ministras nuo 2002 m.
Gotardas Jonas Pliateris (Gotard Jan Plater) (m. 1664) – majoras, artilerijos viršininkas
Gustavas Pliateris (1841–1912 m.) – kompozitorius, Gelvonų dvaro savininkas, 1884 m. surengęs Varšuvos teatro jungtinio orkestro bei choro koncertų ciklą
Henrikas Liudvikas Pliateris (Henryk Ludwik Plater) (1817–1868) – vyskupas
Jonas Andrius Pliateris (Jan Andrzej Plater) (m. 1696) – seniūnas, pasiuntinys, vaivada
Jonas Liudvikas Pliateris (Jan Ludwik Plater) (m. 1736) – Infliantų kaštelionas, Livonijos vaivada
Antanas Juozapas Pliateris (Józef Antoni Plater) (1750–1832) – seniūnas, teismo rūmų pirmininkas
Juozapas Kazimieras Pliateris (Józef Kazimierz Plater) (1796–1852) – dvarininkas, agronomas, rašytojas
Juozapas Konstantinas Pliateris (Józef Konstanty Plater) (1758–1840) – pasiuntinys, maršalka
Juozapas Vincentas Pliateris (Józef Wincenty Plater) (1745–1806) – rašytojas, kaštelionas
Kazimieras Pliateris (Kazimierz Plater) (1915–2004) – šachmatininkas
Konstantinas Pliateris (Konstanty Plater) (1778–1849) – bajorų maršalka
Konstantinas Pliateris (Konstanty Plater) (1872–1927) – dvarininkas, konservatorių veikėjas
Konstantinas Liudvikas Pliateris (Konstanty Ludwik Plater) (1722–1778) – seniūnas, kaštelionas
Leonas Joachimas Pliateris (Leon Joachim Plater) (1836–1863) – 1863 m. sukilimo dalyvis
Liucijus Stanislovas Pliateris (Lucjan Stanisław Plater) (1808–1857) – 1830 m. sukilimo dalyvis, emigrantas
Liudvikas Augustas Pliateris (Ludwik August Plater) (1775–1846) – Kosciuškos sukilimo dalyvis
Liudvikas Kazimieras Pliateris (Ludwik Kazimierz Plater) (1844–1909) – dvarininkas, pramonininkas
Stanislovas Pliateris (Stanisław Plater) (1784–1851) – karininkas, istorikas, geografas
Stanislovas Pliateris (Stanisław Plater) (1822–1890) – dvarininkas, politinis veikėjas
Steponas Pliateris-Zyberkas (Stefan Plater-Zyberk) (1891–1943) – fotografas
Tadas Feliksas Pliateris-Zyberkas (Tadeusz Feliks Plater-Zyberk) (1906–1978) – dvarininkas, visuomenės veikėjas
Teofilis Jonas Pliateris (Teofil Jan Plater) (m. 1697) – Livonijos kariuomenės vadas, pasiuntinys
Vladislovas Evaristas Pliateris (Władysław Ewaryst Plater) (1808–1889) – pasiuntinys, laikraštininkas, politikas
Vladimiras Stanislovas Pliateris (Włodzimierz Stanisław Plater) (1831–1906) – kolekcionierius, bibliofilas, leidėjas