Prado muziejus
40°24′50″ š. pl. 3°41′33″ v. ilg. / 40.41389°š. pl. 3.69250°r. ilg.
Nacionalinis Prado muziejus (isp. Museo Nacional del Prado, trumpiau Prado muziejus) – meno muziejus Madrido mieste. Tai vienas garsiausių ir didžiausių Europos muziejų. Jame sukaupta didžiausia ir reikšmingiausia Ispanijos senųjų dailininkų paveikslų kolekcija pasaulyje, taip pat plačios kitų Europos šalių dailininkų kūrinių kolekcijos.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prado muziejaus pagrindu tapo Ispanijos karališkoji meno kūrinių kolekcija. Ją ypač praplėtė XVI a. Ispanijos karalius ir Šv. Romos imperatorius Karolis V, kuris buvo aktyvus Ticiano paveikslų užsakovas. Meno kūrinių kaupimą tęsė Karolio V įpėdinis Pilypas II, kuris užsakė daugiau Ticiano darbų, rinko Jeronimo Boscho paveikslus ir pradėjo kolekcionuoti Rafaelio, atiduodamas jam pirmenybę prieš Ticianą. Pilypo II mėgstamu paveikslu buvo Šv. Šeimos paveikslas, kuris buvo pramintas kolekcijos „perlu“ (La Perla) ir nuo to įgavo savo pavadinimą (tuo metu tikėta, kad paveikslas Rafaelio, dabar žinoma, kad jį daugiausia tapė Džulijus Romanas). Karolis V ir Pilypas II priklausė Habsburgų dinastijai, tačiau Ispanijos karališkosios kolekcijos liko atskirtos nuo Habsburgų kolekcijų Vienoje.
XVII a. kolekciją papildė garsiausiu iš Ispanijos senųjų meistrų įvardijamas karališkasis dvaro dailininkas Diegas Velaskesas, kuris ne tik nutapė vienus dabar garsiausių muziejaus paveikslų (tarp jų − „Freilinos“), bet ir pats rinko paveikslus karaliui kelionių po užsienį metu. XIX a. pradžioje Ispanijos karališkuoju tapytoju buvo Fransiskas Goja, kurio darbų rinkinys muziejuje yra didžiausias pasaulyje. 1785 m. architektas Juan de Villanueva suprojektavo dabartinį muziejaus pastatą karaliaus Karolio III nurodymu. Jame turėjo būti įkurtas Gamtos istorijos kabinetas. Karalius Ferdinandas VII, pastūmėtas žmonos Marijos Izabelės de Bragansos, priėmė sprendimą, kad pastatas turi tapti naujuoju karališkuoju paveikslų ir skulptūrų muziejumi. 1819 m. lapkritį muziejus atidarytas viešam lankymui ir netrukus pervadintas į Prado muziejų. Pirmajame 1819 m. muziejaus kataloge buvo įrašyti 311 paveikslų, paties muziejaus kolekcijos tuo metu apėmė virš 1510 paveikslų, išsklaidytų po įvairias Ispanijos karalių rezidencijas.
Nuo muziejaus atidarymo perkant, dovanojant ir prijungiant kitų muziejų kolekcijas jis buvo papildytas virš 2300 paveikslų, taip pat skulptūromis, grafika. 1881 m. baronas Emile d'Erlanger muziejui padovanojo garsiuosius Gojos „juoduosius paveikslus“. 2001−2007 m. muziejus buvo praplėstas ir modernizuotas. 2012 m. muziejaus kultūrinė-paminklinė vertė buvo įvertinta 46 mlrd. svarų sterlingų, Prado muziejus įvertintas 6 vertingiausiu Europos kultūriniu objektu.[1] Muziejaus lankytojų skaičius siekia 2,3−2,7 mln. per metus.[2]
Galerijos kolekcijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prado muziejus visų pirma garsus savo paveikslų kolekcija. Jame yra didžiausia ir reikšmingiausia Ispanijos senųjų meistrų (El Grekas, Chosė de Ribera, Diegas Velaskesas, Fransiskas de Surbaranas, Bartolomė Estebanas Muriljas, Fransiskas Goja) paveikslų kolekcija pasaulyje. Didžiulė Italijos meistrų, ypač Venecijos dailės mokyklos, darbų kolekcija. Vien Ticiano paveikslų yra apie 60 (didžiausia kolekcija pasaulyje). Taip pat yra didelė Nyderlandų, ypač katalikiškosios Flandrijos dalies, senųjų meistrų paveikslų kolekcija. Muziejuje yra skulptūros, grafikos, juvelyrikos, gobelenų ir pan. eksponatų. Garsiausiais muziejaus paveikslais minimi:
|
|
2009 m. Prado muziejus atrinko 14 paveikslų, kurie geriausiai reprezentuoja jo kolekcijas, ir ypač didelės raiškos šių paveikslų reprodukcijas įkėlė Google Earth projekte. Tarp jų yra:
|
|
-
„Freilinos“, aut. Diegas Velaskesas
-
„Perlas“, aut. Rafaelis ir Džulijus Romanas
-
„Karolis IV su šeima“, aut. Fransiskas Goja
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ lzinios.lt[neveikianti nuoroda]
- ↑ ansamed.inf Archyvuota kopija 2014-08-27 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Prado muziejaus tinklapis Archyvuota kopija 2014-08-27 iš Wayback Machine projekto.