Primordializmas
Primordializmas - koncepcija, pagal kurią tautos yra nuo seno egzistuojantys, natūralūs reiškiniai. Nacionalinis identitetas yra prigimtinis ir remiasi kolektyvinės sąmonės archetipais. Asmenis identitetas įgaunamas genetiškai, o kolektyvinis identitetas gaunamas per kultūrą.
Pagal šią koncepciją tauta turi istorinį tęstinumą, o nacionalinis identitetas skiriasi nuo kitų identitetų, kurie remiasi dabarties sąlygomis. Asmuo gali turėti vienintelį, vientisą ir nekitantį tautinį identitetą.[1]
Primordializmo šaknys gali būti randamos XIX a. vokiečių romantizme, ypač Johann Gottlieb Fichte and Johann Gottfried Herder darbuose. Herderis tautą siejo visų pirma su kalbine grupe. Herderio supratimu kalba yra mąstymo sinonimas, o kadangi kiekviena kalba išmokstama tam tikroje bendruomenėje, tai kiekviena tokia bendruomenė turi mąstyti skirtingai. Taip pat tai reiškia, kad bendruomenės savitumas laikui bėgant išliks stabiliu.
Ypatingos kritikos primordializmas susilaukė po Antrojo pasaulinio karo, kai daugelis nacionalizmą tiriančių mokslininkų tautą ėmė laikyti modernybės sukonstruota bendruomene. Nors primordializmas šiuolaikinių mokslininkų yra sukritikuotas ir paneigtas, o jo mitinė prigimtis ir nemoksliškumas socialiniuose moksluose plačiai pripažįstamas, nemokslinėje sferoje jis išlieka populiariu.[2] Primordializmu paprastai remiasi ir nacionalistiniai judėjimai.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Calhoun, Craig. 1994. social Theory and the Politics of identity in Calhoun, Craig (ed.) "Social Theory and the Politics of identity".
- ↑ Tishkov, Valery. Identichnost' i kultunyje granicy in Olcot, Martha Brill, Tishkov Valerii (eds.). 1997. "Identichnost' i konflikt v postsovetskikh gosudarstvakh: sbornik statej"