Pudelis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Pudelis | |
|---|---|
| |
| Standartas: | Nr. 172, IX FCI grupė, 2 sekcija (pudeliai) |
| Ūgis (ties ketera) | |
| Patinas: | 30-58 cm |
| Kalė: | 25-50 cm |
| Svoris | |
| Patinas: | 10-30 kg |
| Kalė: | 8-25 kg |
| Savybės | |
| Plaukas: | Garbanotas, ilgas, su pavilne (kerpamas) |
| Aktyvumas: | Labai aukštas |
| Intelektas: | Aukštas |
| Temperamentas: | Energingas, nenustygstantis, draugiškas, ištvermingas, lengvai dresuojamas, prisiderina prie šeimininko temperamento |
| Tinkamumas apsaugai: | Žemas |
| Tinkamumas tarnybai: | Žemas |
| Vados dydis: | 4-7 |
| Ilgaamžiškumas: | 12-15 m. |
Pudelis (pavadinimas kilęs iš vok. puddeln – teškentis vandenyje; pranc. Caniche) – šunų veislė, registruota FCI. Priskiriamas prie dekoratyvinių šunų.
Kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie pudelių kilmę pripasakota ir prirašyta daugybė istorijų. Jo protėviais laikomi medžiokliniai šunys ir aviganiai. Pagal kilmę pudelis artimas airių vandens spanieliui, kilusiam iš prancūzų barbetų ir vengrų piemenų šunų.
Senovėje Didžiojoje Britanijoje pudelis buvo žinomas kaip medžioklinis šuo, nors daugelyje Europos šalių juos veisė dar anksčiau. XV amžiaus viduryje pudelis tapo populiarus Vokietijoje, Rusijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje.
Iki 1930 metų pudelius vadino prancūziškais šunimis, tik vėliau vardas pakito. Dabartinis pudelio tipas susiformavo Prancūzijoje. Didelę įtaką veislės raidai padarė vokiečių pudelių įvairovė. 1950 m. lyderiais tapo anglų pudeliai. Dabar geriausių rezultatų yra pasiekę JAV ir Skandinavijos šalių pudelių veisėjai.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pudelis harmoningai sudėtas, vidutinio dydžio, garbanotas. Pagal dydį pudeliai skirstomi į keturias grupes:
- Didieji (karališkieji), kurių ūgis ties gogu 45-58 cm.
- Mažieji, kurių ūgis ties gogu 35-45 cm.
- Nykštukiniai (miniatiūriniai), kurių ūgis ties gogu 28-35 cm.
- Žaisliniai, iki 28 cm.
Galva didinga, tiesių linijų, proporcinga kūnui. Nosies galiukas ryškus. Elegantiškas snukis, jo ilgis truputį didesnis už kaukolės ilgį, neužaštrintas, tvirtas, gerai užpildytas. Lūpos standžios, vidutinio storumo. Neišsiskiria žandenos. Perėjimas nuo kaktos iki snukio silpnai išreikštas. Kaukolė ovalios, pailgintos formos.
Akys labai ryškios, įkypos. Dantys tvirti, sankanda žirkliška. Ausys siekia nosies galiuką, prigludusios prie skruostų, plokščios, sunkios, apaugusios tankiomis, ilgomis garbanomis.
Kaklas tvirtas, vidutinio ilgio. Mentės pasvirusios, raumeningos. Priekinės kojos tiesios, raumeningos.
Kūnas proporcingas. Kūno ilgis truputį viršija keteros ilgį. Nugara tiesi, trumpa, juosmuo tvirtas, raumeningas. Krūtinė gerai išsivysčiusi, pakankamai gili, šonkauliai išgaubti, platūs nugaroje. Pilvas įtrauktas. Kryžius apvalokas, bet ne nukirstas, uodega išaugusi aukštai, nukirpta, bet leistina ir viso ilgio. Klubai tvirti, raumeningi.
Letenėlės mažos, kietos. Pirštai tvirtai suglausti (išplėsti – trūkumas). Kailis labai tankus, putlus, vidutinės faktūros. Kerpamas pagal standarto šukuoseną.
Oda neraukšlėta, su pigmentu. Juodi, rudi, pilki ir abrikosiniai turi pigmentą, atitinkantį kailio spalvą. Baltų pudelių pigmentacija pilka.
Kailio spalva: juoda, balta, ruda, pilka ir abrikosinė. Visi atspalviai turi būti lygios spalvos, be dėmių. Pilkiems ir abrikosiniams pudeliams leistina šiek tiek ryškesnė ausų ar nugaros kailio spalva. Dirbtinis kailio dažymas neleistinas.
Charakteris ir elgesys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Elegantiškas, išdidus, temperamentingas ir aristokratiškų manierų. Aukšti protiniai sugebėjimai – pudelis lengvai dresuojamas, gali dalyvauti šunų varžybose. Jis – puikus kompanjonas įvairaus temperamento žmonėms: su sportininku jis gali bėgioti ilgas distancijas, tačiau prisiderins ir prie namisėdos šeimininko. Beveik niekada neina ramiai, visada šokinėja.
Priežiūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pudelio kailis tankus, tačiau lengvas, o pavilnė kaip vata. Būtent pavilnė suteikia kailiui pūkuotumą, padeda suformuoti norimą šukuoseną. Kailis gerai saugo pudelį: paviršiui sušlapus, pavilnė ir oda išlieka visiškai sausa. Pudelis visiškai nesišeria ir neturi specifinio šuns kvapo. Tačiau blogai prižiūrimas kailis greit veliasi. Kailį reikia šukuoti specialiomis šukomis. Taip pat būtina ne tik šukuoti, bet ir maudyti ir džiovinti kailį. Maudyti galima tik su specialiais šampūnais, gerinančiais kailio struktūrą.
Pudelių kirpimo fasonai nuolat kinta, tačiau yra ir tradicinių variantų. Populiariausios yra liūto, anglų liūto, modern, kontinental, angliško balno ir skandinavų liūto (ypač papuliaraus Europoje) šukuosenos.
