Pusratiniai kanalai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pusratiniai kanalai (lot. Canales semicirulares) – kauliniam labirintui priklausantys kanalai, esantys vidinėje ausyje. Jų viduje yra pusratiniai latakai, kurie priklauso prieangio labirintui.
Kanalų sandara
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pusratiniai kanalai yra trys: priekinis, užpakalinis ir šoninis. Jie išsidėstę užpakalyje ir virš prieangio. Kanalai, kurių kiekvienas apibrėžia didesnę dalį apskritimo, yra nevienodo ilgio ir suspausti iš šonų. Jų skersmuo apie 0,8 mm, tačiau viename gale yra išsiplėtimas, vadinamas ampule, kurios skersmuo – daugiau nei dvigubai didesnis už kanalo. Kanalai atsiveria į prieangį penkiomis angomis, nes viena yra bendra dviem kanalams.
Priekinis kanalas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Priekinis pusratinis kanalas (lot. Canalis semicirularis anterior) yra 15–20 mm ilgio. Beveik strėlinėje plokštumoje, statmenoje smilkinkaulio piramidės išilginiai ašiai, jis apibrėžia apie 2/3 apskritimo. Jo priekinis galas baigiasi ampule (lot. Ampulla ossea anterior) atsiveriančia prieangio viršuje. Priešingas galas ampulės nesudaro, o susijungia su užpakaliniu pusratiniu kanalu ir sudaro apie 4 mm ilgio bendrąją kaulinę kojytę (lot. Crus osseum commune) pasibaigiančią prieangio viduryje.
Užpakalinis kanalas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Užpakalinis pusratinis kanalas (lot. Canalis semicirularis posterior) taip pat yra vertikalus ir beveik frontalinėje plokštumoje, lygiagrečioje smilkinkaulio piramidės užpakaliniam paviršiui. Tai – ilgiausias iš visų trijų kanalų, 18–22 mm ilgio. Jo apatinis galas pasibaigia ampule (lot. Ampulla ossea posterior) ir atsiveria prieangio apačioje, o viršutinis įsilieja į jau minėtą bendrąją kaulinę kojytę.
Šoninis kanalas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šoninis pusratinis kanalas (lot. Canalis semicirularis lateralis) trumpiausias iš visų ; jo ilgis – tik 12–15 mm. Jo lankas horizontalus, nukreiptas į šoną, todėl yra statmenas kitiems dviem kanalams. Jo ampulė (lot. Ampulla ossea lateralis) atsiveria viršutiniame šoniniame prieangio kampe virš prieangio langelio ir greta priekinės kaulinės ampulės.
Pusratiniai latakai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pusratiniai latakai (lot. Ductus semicirculares) skaičiumi, forma ir išsidėstymu labai panašūs į kaulinius pusratinius kanalus. Kiekvieno latako galas taip pat baigiasi ampule. Tačiau jų skersmuo sudaro vieną ketvirtąją kaulinių kanalų skersmens dalį. Pusratiniai latakai į pailgąjį maišelį (lot. Utriculus) atsiveria penkiomis angomis, nes priekinis ir užpakalinis latakai susijungia į bendrąją plėvinę kojelę (lot. Crus membranaceum commune).
Daugiau informacijos rasite straipsniuose:
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- R. Stropus, V. Vaičekauskas, J. Tutkuvienė, N. Paužienė, D.H. Pauža, A. Dabužinskienė, V. Gedrimas, V. Aželis, G. H. Schumacher, „Žmogaus anatomija 2“, „KMU leidykla“, Kaunas, 2007 m., (391 psl.) ISBN 978-9955-15-099-2