Karalienės laiptuotasis šulinys
23°51′32″ š. pl. 72°06′06″ r. ilg. / 23.85889°š. pl. 72.10167°r. ilg.
| Karalienės laiptuotasis šulinys | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Vieta |  Indija, Gudžaratas
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | i, iv |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 922 |
| Regionas** | Azija–Ramusis vandenynas |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2014 (38 sesija) |
  Karalienės laiptuotasis šulinys šalies/regiono žemėlapyje
| |
 Vikiteka: |
Karalienės laiptuotasis šulinys |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Karalienės laiptuotasis šulinys (hind. रानी की वाव, IAST: Rānī kī vāv, gudž. રાણકી વાવ = Rāṇakī vāv) – laiptuotasis šulinys vakarų Indijoje, Gudžarate, Patano mieste, ant Sarasvatės upės kranto. Pastatytas XI a., valdant Gudžarato Čalukjams. Jo statyba rūpinosi karaliaus Bhymos I žmona Udajamatė. Apie tai minima XIV a. metraštininko Merutungos veikale Prabandha-cintāmaṇi. Vėliau šulinį užnešė upės dumblas. 1981–1987 m. Karalienės laiptuotasis šulinys buvo atkastas ir restauruotas. 2014 m. paskelbtas pasaulio paveldo objektu kaip puošniausias iš tokio tipo šulinių.
Karalienės laiptuotasis šulinys yra 65 m ilgio, 20 m pločio ir 28 m gylio. Statinio dugne yra 23 m gylio vandens rezervuaras. Statinys sudarytas iš 7 aukštų, įrengti koridoriai, juosiami kolonadų. Visos šulinio sienos, kolonos, nišos gausiai išpuoštos šventykloms būdingais bareljefais: religinėmis scenomis, dievų ir kitų mitinių būtybių atvaizdais (įvairios Višnaus hipostazės, Šiva, Brahma, Indra, Ganeša, Kubera, Lakšmė, Parvatė, Sarasvatė, Čamunda, Apsaros, devynios planetos ir kt.), kasdieniškomis scenomis, geometriniais, augaliniais motyvais.[1]
-
Kolonados -
Višnus Kalkis -
Geometriniai raštai -
Apsarasė
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mehta Bhatt, Purnima (2014). „7. Queen’s Stepwell (Rani ni Vav) – Patan, Gujarat“. Her Space, Her Story : Exploring the Stepwells of Gujarat. del Solar, Daniel. New Delhi: Zubaan. pp. 72–90.
