Rinkimai Latvijoje

Latvijos Respublika
Šis straipsnis yra serijos Latvijos politinė sistema ir vyriausybė dalis
Konstitucija Konstitucija Konstitucinis Teismas
Vyriausybė Prezidentas (sąrašas) Edgars Rinkēvičs Ministras Pirmininkas (sąrašas) Evika Siliņa
Parlamentas Saeima
Rinkimai Rinkimai Parlamento: 1990, 1993, 1995, 1998, 2002, 2006, 2010, 2011, 2014, 2018, 2022 Prezidento: 1993, 1996 1999, 2003, 2007, 2011, 2015, 2019, 2023 Referendumai Politinės partijos
Adm. suskirstymas Savivaldybės
Užsienio politika Tarptautiniai santykiai Užsienio reikalų ministrai ES politinė sistema

Rinkimai Latvijoje – Centrinės rinkimų komisijos rengiami rinkimai, numatantys Latvijos Saeimos – vienerių rūmų parlamento – išrinkimą. Saeimą sudaro 100 narių, kurie kas ketverius metus išrenkami parlamento rinkimuose. Minimali riba, nustatyta politinei partijai patekti į parlamentą, yra 5 % rinkėjų balsų. Įgaliojimų pasiskirstymas atliekamas pagal proporcinio atstovavimo sistemą. Parlamento rinkimai paprastai vyksta pirmąjį spalio mėnesio šeštadienį. Ta pačia sistema Latvijoje vyksta rinkimai į 7–60 sudarančias narių savivaldybių tarybas. Latvijos prezidentą renka Saeima, nes šalies valdymo forma yra parlamentinė demokratija.

Latvijoje veikia daugiapartinė politinė sistema, suteikianti galimybę dalyvauti daugeliui politinių partijų. Dėl šios priežasties net rinkimų nugalėtoja dažniausiai priversta kurti koalicinę vyriausybę.

Parlamento rinkimai

2018 m. spalio 6 d. rinkimų į Saeimą rezultatai (partijos, surinkusios daugiau kaip 5 % balsų):

• Santarvė: 19,80 %, 23 vietos
• „Kas valdo šalį?“ (Kam pieder valsts?): 14,25 %, 16 vietų
• Naujoji konservatorių partija (Jaunā konservatīvā partija, JKP): 13,59 %, 16 vietų
• „Vystymui/Už!“ (Attīstībai/Par!, AP!): 12,04 %, 13 vietų
• Nacionalinis susivienijimas: 11,01 %, 13 vietų
• Žaliųjų ir valstiečių sąjunga: 9,91 %, 11 vietų
• Vienybė: 6,69 %, 8 vietos

Referendumai

Pagal Latvijos Respublikos Konstituciją, nacionaliniai referendumai gali būti rengiami dėl parlamento sušaukimo (14 str.), ES narystės (68 str.), Prezidento atmestų įstatymų priėmimo (72 str.), Konstitucijos pataisų (78 str.).

Vienas paskutiniųjų buvo 2012 m. Latvijos konstitucijos referendumas dėl Konstitucijos pataisų, siekiant įteisinti rusų kalbą, kaip antrąją šalies valstybinę kalbą.