Slovėnijos geografija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Slovėnijos geografija | |
| |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Pietų Europa |
| Plotas | 20 273 km² 99,4 % žemės 0,6 % vandens |
| Pakrantė | 43 km |
| Sienos | Austrija 324 km Vengrija 102 km Kroatija 670 km Italija 232 km |
| Aukščiausias taškas | Triglavas 2 864 m |
| Žemiausias taškas | Adrijos jūra 0 m |
| Ilgiausia upė | Sava 221 km |
| Didžiausias ežeras | Cerknicos ežeras 38 km² |
Slovėnija – valstybė Pietų Europoje; žemyninės Europos, Balkanų ir Apeninų pusiasalių sandūroje. Šiaurės vakaruose skalauja Adrijos jūros Triesto įlanka. Šiaurėje ribojasi su Austrija (324 km), rytuose su Vengrija (102 km), pietryčiuose ir pietuose su Kroatija (670 km), vakaruose su Italija (232 km).
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viduržemio jūros (mediteraninis) pajūryje, vidutinių platumų pereinantis iš jūrinio į žemyninį didesnėje dalyje, alpinių ir subalpinių pievų kalnuose. Pajūryje karštos ir sausos vasaros bei švelnios ir lietingos žiemos. Klimatas žemyniškėja rytų kryptimi. Vidutinė metinė oro temperatūra °C: Adrijos pajūris +14, Liubliana +10, Murska Sobota +9, Ratečė +6 – Julijos Alpėse, 864 m virš jūros lygio, Kredarica -1,5 – Triglave, 2 514 m virš jūros lygio. Pajūriui būdingi stiprūs sezoniniai vėjai.
Dirvožemis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Panonijos žemumoje paplitę juodžemiai, upių slėniuose – aliuviniai dirvožemiai, pietvakariuose – raudonžemiai. Tarpukalnių slėniuose vyrauja jauriniai ir rusvieji miškų dirvožemiai, aukščiau – skurdūs skeletiniai dirvožemiai.
Augalija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miškų daugiausia kalnų šlaituose – vyrauja eglės, pušys, maumedžiai. Žemesnėse vietose paplitę plačialapių miškai (ąžuolai, skroblai, bukai, liepos). Adrijos pajūriui būdinga mediteraninė augalija (mirtos, laukinės pistacijos ir alyvmedžiai, rozmarinai), rytinei daliai – stepių ir miškastepių augalija.
| |||||