Pereiti prie turinio

Tauragės šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus cerkvė

Koordinatės: 55°14′27″š. pl. 22°17′34″r. ilg. / 55.2407853°š. pl. 22.2928944°r. ilg. / 55.2407853; 22.2928944
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°14′27″š. pl. 22°17′34″r. ilg. / 55.2407853°š. pl. 22.2928944°r. ilg. / 55.2407853; 22.2928944

Tauragės šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus cerkvė
Rusiškas pavadinimas Храм во имя святых Виленских мучеников Антония, Иоанна и Евстафия
Dekanatas Klaipėdos stačiatikių dekanatas
Savivaldybė Tauragės rajonas
Gyvenvietė Tauragė
Adresas Sandėlių g. 1
Statybinė medžiaga Tinkuotas mūras
Pastatyta 1933 m.

Tauragės Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus cerkvė stovi Tauragėje.

Pirmoji Vilniaus kankinių cerkvė Tauragėje pastatyta 1853 metais buvusios muitinės pastate. 1875 m. pastatyta nauja akmeninė cerkvė vidaus reikalų ministerijos lėšomis. I pasaulinio karo metu ir po jo cerkvė buvo tapusi sandėliu. Stačiatikiai ne kartą prašė vidaus reikalų ministerijos ir seimo grąžinti cerkvę, tačiau ji 1925 m. buvo parduota varžytinėse ir nugriauta. Jos vietoje pastatyti šaulių rūmai.

Stačiatikiai mišias laikydavo liuteronų maldos namuose ir nuosavuose butuose. Tik 1933 m. jie pastatė nedidelę medinę šventyklą kapinėse. Vyriausybė tam skyrė 5000 litų, kurių neužteko. Buvo pradėta rinkti aukas. 1937 m. parapijoje buvo 608 tikinčiųjų. Pokario metais cerkve naudojosi ir Karaliaučiaus krašto stačiatikiai, nes iki 1985 m. ten nebuvo nė vienos registruotos cerkvės.[1]

1948 m. sovietų valdžia parapiją oficialiai įregistravo. 1958 m. pastatas išplėstas, tais metais parapijoje buvo 170 tikinčiųjų.

  1. „Tauragės stačiatikių cerkvė“. Nuoroda tikrinta 2024-08-09.