Trombonas
Išvaizda
Varinis pučiamasis instrumentas | |
---|---|
Hornbostel–Sachs klasifikacija | 423.22 (slystamas aerofonas, garsas išgaunamas lūpų judesiais) |
Išsivystė | iš paprastų trimitų, kai prarastas Romos Imperijos vamzdžių lankstymo menas XV a. buvo atrastas. Iki ankstyvojo XVIII a. instrumentas vadinosi sakbutu |
Garsų diapazonas | |
| |
Susiję instrumentai | |
| |
Muzikantai | |
Džiazą atliekančiu trombonistų sąrašas (anglų k.) |
Trombonas (it. Trombone) – varinis pučiamasis (ambušiūrinis) muzikinis instrumentas.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atsirado Rytų šalyse. Europoje ėmė plisti nuo XIV a.
Konstrukcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie 3 m ilgio metalinis vamzdis, sulenktas panašiai kaip S raidė. Viename gale taurės formos pūstukas, į kurį pučiama siekiant išgauti garsą. Kitas galas smarkiai išplatėjantis.
Vartojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Turi keletą atmainų. Dažniausiai vartojamas tenorinis (diapazonas E1-f²). Rečiau altinis arba bosinis. Vožtuviniu mechanizmu arba slankikliu trumpinant ar ilginant vamzdį, išgaunami chromatinės gamos garsai. Trombono slankiklis turi 7 pozicijas. Trombono natos rašomos boso rakte.
Vartojamas simfoniniame ar pučiamųjų orkestruose. Trombonu grojantys muzikantai yra vadinami trombonininkais.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Rytis Urniežius. Trombonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 158 psl.