Vėjo greitis
Vėjo greitis – oro tūrio nueitas kelias Žemės paviršiaus atžvilgiu per laiko vienetą. Gali būti matuojamas tiek SI sistemos, tiek istoriniais matavimo vienetais: metrais per sekundę, kilometrais per valandą, mazgais arba balais pagal Boforto skalę.[1] Uraganiniams vėjams kategorizuoti pagal jų greičius naudojama Safiro-Simpsono skalė. Vėjo greičio matavimui sukurtas prietaisas – anemometras. Vėjo greitis turi įtakos orų prognozėms, aviacijai, laivybai, statybų projektams, daugelio augalų rūšių augimui ir medžiagų apykaitai bei daugybei kitų reiškinių.[2]
Vėjas kyla atsiradus skirtumui tarp dviejų oro masių atmosferinio slėgio, orui judant iš aukšto į žemą slėgį, dažniausiai dėl temperatūros pokyčių. Vėjo greitis (stiprumas) ir kryptis yra vieni iš svarbiausių vėjo parametrų, kurie dažniausiai vertinami meteorologijoje.[1] Paprastai matuojamas vėjo vidutinis ir momentinis greičiai. Dėl netolygaus oro masių judėjimo vėjo greitis smarkiai svyruoja aplink vidutinę reikšmę. Škvalu vadinamas staigus vėjo greičio padidėjimas 8 m/s ir daugiau per trumpą laiko tarpą. Esant škvalui vėjo greitis viršija 11 m/s ir gali siekti 25 m/s ar daugiau. Pučiant uraganiniam vėjui, greitis viršija 33 m/s, o gūsiuose ir 100 m/s.[1]
Greitį įtakojantys veiksniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vėjo greitį įtakoja daugybė veiksnių ir situacijų, veikiančių skirtingais masteliais. Tai apima slėginį gradientą, Rosbio bangas ir atmosferos sraujymes, taip pat vietines oro sąlygas. Taip pat yra ryšys tarp vėjo greičio ir krypties, ypač atsižvelgiant į slėgio gradientą ir reljefo sąlygas.
Slėginis gradientas apibūdina atmosferos slėgio pokytį erdvėje, t. y., oro slėgio skirtumą tarp dviejų atmosferos ar Žemės paviršiaus taškų. Šis parametras ypač įtakoja vėjo greitį, nes kuo didesnis slėgio skirtumas, tuo smarkiau pučia vėjas (nuo aukšto slėgio į žemo slėgio sritį), kad subalansuotų svyravimus. Slėginis gradientas kartu su Koriolio efektu ir trintimi taip pat turi įtakos vėjo krypčiai.
Rosbio bangos yra stiprūs vėjai viršutinėje troposferos dalyje. Jie veikia pasauliniu mastu ir juda iš vakarų į rytus, todėl vadinami vakariniais vėjais. Pačios Rosbio bangos – tai vėjo greitis, besiskiriantis nuo to, kuris stebimas apatiniuose troposferos sluoksniuose.
Vietos oro sąlygos vaidina pagrindinį vaidmenį, įtakojant vėjo greitį, nes uraganų, musonų ir ciklonų formavimasis kaip neįprasti veiksniai gali smarkiai paveikti vėjo srauto greitį.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Vėjas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- ↑ Hogan, C. Michael (2010). „Abiotic factor“. In Emily Monosson; C. Cleveland (eds.). Encyclopedia of Earth. Washington D.C.: National Council for Science and the Environment. Suarchyvuotas originalas 2013-06-08.
