Vabzdžiaėdžiai augalai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vabzdžiaėdžiai augalai – nedidelė augalų grupė, auganti skurdžiuose dirvožemiuose. Šie augalai prisitaikė papildomai maisto medžiagų gauti iš vabzdžių, kuriuos jie pagauna ir suvirškina.
Ant paprastosios tuklės (Pinguicula vulgaris) lapų išsidėsčiusios kotuotos liaukutės išskiria lipnų sekretą, kuriame įklimpsta nutūpę smulkūs vabzdžiai. Vabzdžio judesiai sukelia atitinkamą reakciją lapo audinyje ir lapo kraštas užsiriečia, visiškai apgaubdamas pagautąjį vabzdį. Po to pradeda aktyviai veikti mažosios liaukutės, jų išskiriami proteolitiniai fermentai ištirpina auką ir lapo ląstelės įsisavina baltymines medžiagas bei fosfatinius junginius. Kartu su fermentais išskiriamos ir antiseptinės medžiagos, artimos benzoinei rūgščiai, kurios apsaugo sugautus organizmus nuo greito gedimo. Po to liaukiniai plaukeliai vėl išsitiesia. Analogiškai vabzdžius gaudo saulašarinių (Droseraceae) šeimos augalai.
Skendenis ant lapų turi specialius maišelius, uždengtus vožtuvais, kurie vandenį praleidžia tik į vieną pusę – į vidų. Smulkūs vandens gyvūnai lengvai prasibrauna į maišelį, bet atgal išlįsti jau nebegali ir lieka jame. Ten juos suvirškina proteolitinis fermentas, kurį išskiria maišelio vidinės sienelės liaukos.
Lietuvoje gyvena dešimt vabzdžiaėdžių augalų rūšių, priklausančių šioms gentims:
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos šios rūšys:
- Pūslėtoji aldrūnė (Aldrovanda vesiculosa)
- Mažalapė saulašarė (Drosera intermedia)
- Paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris)
Kitos vabzdžiaėdžių augalų gentys ir rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ąsotenis (Nepenthes)
- Heliamfora (Heliamfora)
- Kaliforninė darlingtonija (Darlingtonia californica)
- Luzitaninė rasotė (Drosophyllum lusitanicum)
- Pūslinis kriauklenis (Cephalotus follicularis)
- Saracėnija (Sarracenia)
- Vaivorykštenis (Byblis)