Vasario 1

Vasario 1 yra 32-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 333 dienos (keliamaisiais metais – 334).

Informacija

Vardadieniai

Brigita – Eidvilė – Edvilė – Ignotas – Jovaida – Jovaidas – Jovaidė – Jovainas – Jovainė – Gita – Gytautas – Pijonijus – Sigibertas – Vasarė – Vasaris

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1329 – Kryžiuočiai sudegino Medvėgalio pilį;
• 1411 – Didysis karas, prasidėjęs 1409 m. rugpjūčio 14 d., pasibaigė Torūnės taikos sutartimi, kuria Žemaitija buvo pripažinta Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Šia sutartimi baigėsi Lietuvos ir Lenkijos karas prieš Kryžiuočių ordiną;
• 1863 – Lietuvos provincijos komitetas pasiskelbė įvedąs savo valdžią ir taip palaikė Lenkijoje jau prasidėjusią kovą: Lietuvoje prasidėjo 1863-1864 m. sukilimas prieš Rusiją.
• 1918 – Rusijos lietuvių politinis organas – Lietuvių vyriausioji taryba – išleido atsišaukimą į pasaulio tautas ir valstybes. Jame reikalavo pripažinti Lietuvai teisę steigti nepriklausomą demokratinę respubliką, pripažinti etnografines jos sienas bei atlyginti karo padarytus nuostolius;
• 1922 – pradėtas leisti žurnalas „Lietuvos sportas“;
• 1956 – Utenoje užfiksuotas visos Lietuvos šalčio rekordas: -42,9 °C;
• 1990– įvyko sovietų karinio lėktuvo IL-76 katastrofa prie Panevėžio (žuvo 8);
• 1994:
  • Lietuvos taupomasis bankas pradėjo mokėti kompensacijas už nuvertėjusius indėlius, kuriuos gyventojai buvo sukaupę iki 1991 m. vasario 1 d.;
  • darbą pradėjo radijo stotis „Laisvoji banga“;
• 1995 – Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymą;
• 2000 – įsigaliojo „Liustracijos įstatymas“ – buvusiems sovietinių specialiųjų tarnybų bendradarbiams buvo suteikta galimybė per pusę metų prisipažinti apie savo veiklą;
• 2001 – Lietuvos banko sprendimu nustatytas oficialus fiksuotas lito kursas su euru: 3,4528 lito už 1 eurą. Įsigaliojo nuo vasario 2 d.

Gimimo dienos

• 1870 m. – Antanas Kaupas, Lietuvos kunigas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1913 m.).
• 1877 m. – Povilas Dogelis, kunigas, rašytojas, Steigiamojo Seimo atstovas, visuomenės veikėjas (m. 1949 m.).
• 1878 m. – Pranciškus Pijus Radvila, didikas, Lenkijos karinis ir politinis veikėjas (m. 1944 m.).
• 1890 m. – Generolas Povilas Plechavičius, Lietuvos kariuomenės generolas (m. 1973 m.).
• 1893 m. – Ignas Česaitis, Lietuvos kunigas, teologas. Teologijos daktaras (m. 1961 m.).
• 1894 m. – Jonas Martynas Laurinaitis, kalbininkas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1966 m.).
• 1896 m. – Bronius Gertus, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1973 m.).
• 1906 m. – Jonas Matulionis, Lietuvos matematikas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras (m. 1993 m.).
• 1907 m. – Jonas Juozas Burba, Lietuvos grafikas (m. 1952 m.).
• 1917 m. – Zenonas Jonušas, Lietuvos dirigentas, fagotininkas (m. 1986 m.).
• 1918 m. – Barbora Vileišytė, knygotyrininkė ir bibliofilė.
• 1919 m. – Bronislava Jacevičiūtė-Jėčiūtė, Lietuvos tapytoja.
• 1922 m.:
  • Vladas Mozūriūnas, Lietuvos poetas, rašytojas, redaktorius (m. 1964 m.).
  • Zita Kėvalaitytė-Visockienė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė (m. 2002 m.).
• 1929 m. – Juozas Baltrušaitis, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1930 m.:
  • Leonas Strioga, Lietuvos skulptorius (m. 2022 m.).
  • Vytautas Kaušinis, Lietuvos grafikas (m. 2009 m.).
• 1932 m. – Jaronimas Kastytis Juodikaitis, Lietuvos grafikas (m. 2000 m.).
• 1935 m. – Jonas Kronkaitis, Lietuvos kariuomenės vadas, generolas majoras.
• 1936 m. – Romualdas Ignas Bloškys, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1937 m.:
  • Audrys Juozas Bačkis, kardinolas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Romos katalikų Bažnyčios kanonistas ir diplomatas.
  • Jonas Remeika, Pasvalio rajono ir Lietuvos ūkinis bei politinis veikėjas.
  • Vaclovas Daunoras, Lietuvos operos solistas (bosas), visuomenės veikėjas (m. 2020 m.).
• 1939 m.:
  • Jonas Mackevičius, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
  • Liudvikas Sabutis, teisininkas, Lietuvos SSR prokuroras, visuomenės ir politikos veikėjas, signataras.
  • Marijonas Misiukonis, LTSR ir Lietuvos Respublikos valstybės veikėjas, generolas majoras.
• 1943 m. – Marijona Šedienė, gydytoja, Lietuvos ir Kelmės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1947 m. – Povilas Gylys, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1949 m.:
  • Kęstutis Kviecinskas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Milda Petrauskienė – Keraminaitė, pedagogė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Lietuvos ir Utenos rajono politinė veikėja.
• 1950 m. – Andriuška Vytautas, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1951 m.:
  • Arūnas Grumadas, fizikas, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Romualdas Urmilevičius, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Rimantas Belevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, informatikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1954 m. – Elena Domarkienė-Rapalytė, choro dirigentė ir muzikos mokytoja.
• 1956 m.:
  • Albina Bumblauskienė, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Vincas Jasiukevičius, Lietuvos ir Širvintų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Virginija Dranginienė, gydytoja, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1958 m.:
  • Edmundas Jankaitis, teisininkas, advokatas.
  • Juozas Pilvelis, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m.:
  • Gytas Milašius, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Loreta Kekienė, Lietuvos ir Kauno miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1969 m.:
  • Gitana Rašimienė, Lietuvos ir Raseinių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Virginijus Druskis, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (m. 1991 m.).
• 1973 m. – Ramūnas Godeliauskas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1975 m. – Mindaugas Skritulskas, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1985 m. – Brigita Virbalytė-Dimšienė, lengvosios atletikos sportininkė, kuri specializuojasi sportiniame ėjime. LTV sporto žurnalistė. 2009 m. atstovavo Lietuvai Pasaulio lengvosios atletikos čempionate.

Mirtys

• 1906 m. – Andrius Baltrušaitis, knygnešys, spaudos ir politinis veikėjas (g. 1885 m.).
• 1940 m. – Pranas Klimaitis, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, pedagogas, žurnalistas (g. 1885 m.).
• 1967 m. – Konstantinas Nekvedavičius, Lietuvos gydytojas, politikos ir visuomenės veikėjas, trečiasis Kauno miesto ir apskrities viršininkas, Žemdirbių Sąjungos organizatorius ir Lietuvių tautininkų sąjungos narys (g. 1886 m.).
• 1986 m. – Vladas Budreckas, kunigas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys, kompozitorius (g. 1905 m.).
• 1996 m. – Antanas Dikčius, Lietuvos inžinierius mechanikas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1930 m.).
• 2007 m. – Benjaminas Alekna, Lietuvos kompozitorius, pianistas, pedagogas (g. 1923 m.).
• 2012 m. – Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė, Lietuvos televizijos režisierė, aktorė (g. 1926 m.).
• 2021 m.:
  • Jonas Gricius, lietuvių kino operatorius (g. 1928 m.).
  • Arvydas Paltinas, Lietuvos choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (g. 1933 m.).
• 2023 m. – Leonas Žuklys, Lietuvos skulptorius (g. 1923 m.).
• 2024 m. – Janina Barauskaitė, Lietuvos kalbininkė, pedagogė (g. 1937 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1709 – negyvenamojoje saloje buvo rastas penkerius metus vienas išgyvenęs Aleksandras Selkirkas. Jo nuotykiai tapo Danielio Defo knygos Robinzonas Kruzas pagrindu;
• 1790 – į pirmąjį posėdį susirinko JAV Aukščiausiasis teismas;
• 1839 – pirmą kartą nufotografuotas Mėnulis;
• 1843 – Drezdene įvyko Richardo Vagneris operos „Skrajojantis olandas“ premjera;
• 1851 – Geilas Gordonas išrado pieno miltelius;
• 1893 – Tomas Edisonas (Thomas Edison) Vest Orindže (JAV, Niu Džersio valstija) atidarė pirmąją pasaulyje kino studiją;
• 1896 – Turine įvyko Džiakomo Pučinio operos „Bohema“ premjera;
• 1924 – pirmoji Didžiosios Britanijos leiboristų Vyriausybė pripažino Tarybų Sąjungą;
• 1930 – Žurnale The Times išspausdintas pirmasis kryžiažodis;
• 1931 – Maskvoje iškilmingai atidarytas Centinis sąjunginis kino fabrikas (vėliau tapo „Mosfilmo“ kino studija);
• 1946 – JT generaliniu sekretoriumi išrenkamas Trygve Lie (norvegas);
• 1951 – JT Generalinė Asamblėja apkaltina komunistinę Kiniją įvykdžius agresiją Korėjoje;
• 1992 – JAV ir SSRS paskelbė deklaraciją apie šaltojo karo pabaigą;
• 2000 – JAV Los Alamoso nacionalinės laboratorijos mokslininkai paskelbė atsekę AIDS viruso pėdsakus iki 1930 metų;
• 2003 – Space Shuttle „Columbia“ tragedija – grįždamas iš orbitos kosminis laivas sudega atmosferoje, nusinešdamas visų septynių astronautų gyvybes;
• 2005 – Kanada įtvirtino Civilinės santuokos aktą ir tapo ketvirta šalimi įteisinusia tos pačios lyties santuokas.

Gimimo dienos

• 1659 m. – Jakob Roggeveen, olandų jūrininkas, keliautojas, teisininkas (m. 1729 m.).
• 1895 m. – Conn Smythe, NHL teisėjas (1927–1931) (m. 1980 m.).
• 1925 m. – Anastasio Somoza García, Nikaragvos eksprezidentas (nužudytas) (m. 1980 m.).
• 1931 m. – Borisas Nikolajevičius Jelcinas, pirmasis Rusijos prezidentas, taip pat pirmasis demokratiškai išrinktas šios šalies vadovas (m. 2007 m.).
• 1939 m. – Dario Campeotto, italų kilmės Danijos dainininkas ir aktorius (m. 2023 m.).
• 1952 m. – Roger Yonchien Tsien, 2008 m. Nobelio chemijos premijos laureatas.
• 1962 m. – Anna Kanakis, italų modelis ir aktorė (m. 2023 m.).
• 1969 m. – Gabrielis Batistuta, vienas garsiausių visų laikų Argentinos futbolininkų. Žaidė puolėjo pozicijoje.
• 1973 m. – Oskaras Peresas Rochasas, Meksikos futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Meksikos klubo Necaxa žaidėjas.
• 1977 m. – Libor Sionko, futbolininkas, Čekijos rinktinės ir Sparta Praha klubo saugas.
• 1978 m. – Sara Tavares, portugalų dainininkė, kompozitorė, gitaristė ir būgnininkė (m. 2023 m.).
• 1979 m. – Juan Silveira dos Santos, brazilų futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir A.S. Roma gynėjas.
• 1980 m. – Paulo da Silva, Paragvajaus futbolininkas, Sunderland ir nacionalinės rinktinės gynėjas.
• 1984 m. – Darenas Flečeris, Škotijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis Manchester United klube.
• 1986 m. – Johan Vonlanthen, futbolininkas, Šveicarijos rinktinės ir Red Bull Salzburg klubo puolėjas.

Neaprašyti

• 1931 – Iajuddin Ahmed, Bangladešo prezidentas.

Mirtys

• 997 m. – Geza, 970–997 m. Vengrijos didysis kunigaikštis (g. 940 m.).
• 1222 m. – Aleksijus I Megas Komninas, Komninų dinastijos pirmasis Trapezundo imperatorius, valdė 1204–1222 m. (g. 1182 m.).
• 1691 m. – Aleksandras VIII, 242-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (g. 1610 m.).
• 1851 m. – Mary Shelley, anglų rašytoja (g. 1797 m.).
• 1909 m. – Julijus Federis, latvių tapytojas. Vienas latvių peizažo pradininkų (g. 1838 m.).
• 1950 m. – Marselis Mausas, prancūzų sociologas ir antropologas, labiausiai žinomas kaip savo dėdės, Émile Durkheimo (vienas sociologijos pradininkų) palikimo saugotojas ir darbų tęsėjas bei prancūzų antropologinės mokyklos pradininkas (g. 1872 m.).
• 1958 m. – Klintonas Džozefas Deivisonas, JAV fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1881 m.).
• 1976 m.:
  • George Hoyt Whipple, 1934 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1878 m.).
  • Verneris Heizenbergas, vokiečių fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas 1932 m., kvantinės mechanikos pradininkas. Jo vardu yra pavadinta stipendijų programa mokslininkams (Heisenberg stipendija, vad. Heizenbergo profesūra) (g. 1901 m.).
• 1981 m. – Aleksandra Belcova, latvių tapytoja, grafikė (g. 1892 m.).
• 2020 m. – Andy Gill, britų muzikantas ir įrašų prodiuseris, geriausiai žinomas kaip post-punk grupės „Gang of Four“ gitaristas ir vienas iš įkūrėjų (g. 1956 m.).
• 2022 m. – Šintaro Išihara, Japonijos politikas, ėjęs Tokijo gubernatoriaus, susisiekimo ministro ir Aplinkosaugos agentūros generalinio vadovo pareigas. Vienas geriausiai žinomų Japonijos nacionalistų, kraštutinės dešiniosios Saulėtekio partijos įkūrėjas ir buvęs vadovas (g. 1932 m.).

Neaprašyti

• 1851 – Meri Vulstounkraft Šeli (Mary Wollstonecraft Shelley), rašytoja, knygos „Frankenšteinas“ autorė;
• 1988 – Heather O'Rourke, amerikiečių aktorė (g. 1975);
• 2003 – STS-107 Misijos įgula (Space Shuttle „Columbia“ tragedija), astronautai:
  • Michael P. Anderson (g. 1959);
  • David Brown (g. 1956):
  • Kalpana Chawla (g. 1961);
  • Laurel Clark (g. 1961):
  • Rick D. Husband (g. 1957);
  • Willie McCool (g. 1961):
  • Ilan Ramon (g. 1954).