Pereiti prie turinio

Viking 1

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Viking 1

Organizacija: NASA
Misijos tikslas: Marsas
Programa Viking programa
Misijos tipas: dirbtinis palydovas ir nusileidimo aparatas
Paleidimo data: 1975 m. rugpjūčio 20 d.
Paleidimo įrenginys: raketa-nešėja
Titan III
Masė: 883 kg
Misijos rezultatas: sėkminga


Viking 1 – pirmasis kosminis aparatas, priklausęs NASA Viking programai, iš dviejų (kitas – Viking 2), pasiekęs Marso planetą.[1]

Viking 1 buvo paleistas 1975 m. rugpjūčio 20 d. Titan III raketa. Po 10 mėnesių kelionės į Marsą, likus dar 5 dienom iki kosminio aparato įėjimo į orbitą, Viking 1 pradėjo siųsti Marso nuotraukas. Viking 1 į orbitą buvo įvestas 1976 m. birželio 19 d. Nusileidimas į Marsą buvo numatytas 1976 liepos 4, tačiau nuotraukos parodė, kad vieta, kur buvo ketinama leistis, yra pernelyg uolėta ir yra pavojinga aparatui. Nusileidimas buvo nukeltas, kol buvo surasta tinkama vieta nusileidimui. Nusileidimo aparatas nuo dirbtinio palydovo atsiskyrė liepos 20 08:51 UT ir nusileido 11:56:06 UT.

Dirbtinis palydovas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dirbtinio palydovo pagrindinė misija, dėl Saulės konjunkcijos, 1976 m. lapkričio 5 d. buvo laikinai sustabdyta, o pratęsta 1976 m. gruodžio 14 d. Viena pagrindinių misijos dalių buvo prisiartinimas prie Fobo, 1977 m. vasarį. Misija baigta 1980 m. rugpjūčio 17 d., po 1485 apskriejimų apie planetą.

Nusileidimo aparatas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmoji Viking 1 nusileidimo aparato padaryta nuotrauka
2006 Mars Reconnaissance Orbiter nufotografuotas Viking 1 nusileidimo aparatas

Nusileidimo aparatas, nuo pagrindinio modulio atsiskyrė 1976 m. liepos 20 d. 08:51 UT. Po atsiskyrimo aparatas apie Marsą skriejo 4 km/s greičiu. Po kelių sekundžių nuo atsiskyrimo, raketos aparatą pradėjo išvedinėti iš orbitos. Po kelių valandų, maždaug 300 km aukštyje virš Marso, nusileidimo aparatas buvo paruoštas nusileidimui. Likus 6 km iki Marso paviršiaus ir aparatui skriejant 250 m/s greičiu išsiskleidė 16 metrų skersmens parašiutas. Per 45 sekundes parašiutas aparatą sulėtino iki 60 m/s. Likus 1,5 km, pradėjo veikti raketos, kurios kritimo greitį sumažino iki 2,4 m/s.

Viking 1 nusileidimo aparatas nusileido vakarinėje Chryse Planitia dalyje. Aparatui nusileidus, dar buvo likę apie 22 kg raketinio kuro.

Pirmos nuotraukos perdavimas prasidėjo 25 sekundėms po nusileidimo.

Nusileidimo aparatas tarnavo 2245 dienas, iki 1982 m. lapkričio 13 d., praradus ryšį.

2006 m. Mars Reconnaissance Orbiter nufotografavo Viking 1 nusileidimo aparatą.

  1. „Viking“. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 153 psl.