Visbis
Visbis šved. Visby | |
---|---|
Visbis | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Švedija |
Lenas | Gotlandas |
Gyventojų | 24 951 |
Plotas | 14,53 km² |
Tankumas | 1 717 žm./km² |
Vikiteka | Visbis |
UNESCO | (angl.) (pranc.): 731 |
Visbis (arba Visbius[2], šved. Visby) – vienintelis miestas Gotlando saloje, priklausančioje Švedijai. Jis laikomas geriausiai išsilaikiusiu viduramžių miestu Skandinavijoje ir 1995 m. buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šią vietą labiausiai garsina 3,4 km ilgio akmeninė siena, vadinama Ringmuren („Žiedo siena“), kuri juosia senamiestį ir bažnyčios liekanas.
Žodis „Visbis“ kilo iš senosios skandinavų kalbos žodžių Vis, reiškiančio aukojimo vietą, ir bær – „sodyba“ ar „gyvenvietė“. Kitas aiškinimas būtų remiantis lenkų kalbos žodžiu „wyspa“, reiškiančiu salą.
Visbyje gyvena 22 236 žmonių (2005 m.) ir Gotlando grafystės gubernatoriaus rezidencija. Kaip ir kiti Švedijos miestai, Visbis neturi savivaldos, o yra integruotas į Gotlando savivaldybę.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie seniausą Visbio praeitį nieko nežinoma, bet aišku, kad apie 900 m. tai buvo prekybos centras. Jame žmonės gyveno nuo akmens amžiaus, tikriausiai dėl natūralaus uosto ir greta esančio gėlo vandens.
XII a. pastatyta Visbio katedra, skirta Mergelei Marijai. Ji buvo perstatyta XIII a. ir 1225 m. Linköpingo (Švedijos miesto) vyskupas ją oficialiai atidarė. Vėliau buvo pastatytos dar kelios bažnyčios. Miestas suklestėjo dėl Hanzos lygos.
Miesto siena tikriausiai pradėta statyti XII a. Apie 1300 m. ji buvo perstatyta ir pasiekė dabartinį aukštį, buvo pastatyti charakteringi bokštai, bet kai kurie iš jų tik XV a. Siena beveik sveika.
1361 m. Gotlandą užkariavo Valdemaras IV iš Danijos ir Visbis tapo danų miestu. Nors jis liko svarbiu miestu, pasireiškė nuosmukio ženklai. 1391 m., 1394 m. ir 1398 m. Visbį užėmė ir nusiaubė po Baltijos jūrą plaukioję piratai (šved. Vitaliebröderna). Vokiečių ordinas gavo Gotlando salą su sąlyga, kad išvarys piratus, tad 1398 m. Konrad von Jungingen, Ordino Didysis Magistras, užėmė salą ir sugriovė Visbį. 1408 m. Ordinas pardavė Visbį Erikui iš Pomeranijos, Švedijos, Danijos ir Norvegijos karaliui, kuris 1411 m. pradėjo statyti Visborgo pilį. 1470 m. Hanzos lyga išbraukė Visbį iš savo sąrašų ir jis nebepriklausė lygai.
1525 m. Visbio pirkliai susipyko su Liubeko Vokietijoje pirkliais. Vokiečiai sudegino visas bažnyčias išskyrus katedrą. Jų liekanos išliko iki šių dienų.
1645 m. pagal Brömsebro taiką Gotlandas buvo sugrąžintas Švedijai po 300 metų danų okupacijos. Miestas vystėsi lėtai. XVIII a. vidury Švedijos vyriausybė pabandė pagerinti Visbio gyvenimo standartus, bet buvo mažai pasiekta. Tik XIX a. pradžioje Visbis pradėjo atsigauti kaip uostas ir tapo patrauklus verslui. Tuo metu (1808 m.) Gotlandą užėmė Rusija, bet po kelių mėnesių Švedija salą taikiai atgavo.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Visbio katedra
-
Šventojo Nikolajaus bažnyčios, pastatytos 1230 m., sudegintos 1525 m., griuvėsiai
-
Visbis apie 1700 m, Suecia Antiqua et Hodierna
-
Uostas
-
Parako bokštas
-
Strandpromenaden
-
Almedalen parkas
-
Žvejų alėja
-
Packhusplan aikštė
-
Šiaurinė siena
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ SWEDEN: Gotland, citypopulation.de
- ↑ Visbius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė
|