Vokiečių ordino didysis magistras
Vokiečių ordino magistras arba Didysis magistras (vok. Großmeister) – Vokiečių ordino vyriausiasis vadovas, mokytojas, aukščiausias kryžiuočių vokiečių ordino ir jo valdomos teritorijos pareigūnas, vyriausiasis ordino kariuomenės vadas.
Kiti pavadinimai:
- 1190-1191 m. Ligonių slaugos ordino (lot. Fratrum Theutonicorum ecclesiae Sanctae Mariae Hiersolymitanae) vyresnysis (vok. Oberer der Hospitalbruderschaft),
- 1191-1198 m. Vokiečių brolių ir seserų Šv. Marijos namų Jeruzalėje (lot. Ordo domus Sanctae Mariae Teutonicorum in Jerusalem, vok. Brüder und Schwestern vom Deutschen Haus Sankt Mariens in Jerusalem) vyresnysis.
- 1198-1525 m. Vokiečių riterių ordino (Deutschherrenorden, Kreuzritterorden, Deutschritterorden) Didysis magistras (Hochmeister des Ritterordens),
- nuo 1527 m. Aukščiausias meistras arba Vokietijos meistras (Hoch- und Deutschmeister).
Rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ordino vyresnysis, vėliau didysis magistras visada buvo renkamas ordino brolių, tačiau nebūtinai iš savo tarpo. Mirus didžiajam magistrui, jo pavaduotojas ar krašto magistras sukviesdavo pagrindinių ordino pareigūnų kapitulą, kuri išrinkdavo dvylikos asmenų rinkėjų kolegiją, sudarytą iš septynių riterių, keturių seržantų, ir vieno dvasininko. Kolegijos dauguma balsų išrinktą kandidatą, kad išlaikytų ordino vieningumą, mažuma visada pripažindavo. Rinkimai paprastai įvykdavo per tris mėnesius.
Kandidatai į didžiuosius magistrus paprastai turėjo turėti vyresniojo administratoriaus patirtį ir būdavo renkami už nuopelnus, o ne pagal giminystės liniją. Tai pasikeitė tiktai po to, kai ordinas pradėjo smukti, kai buvo pasirinkti Frydrichas iš galingos Saksonijos Vetinų dinastijos ir Albrechtas iš Hohencolernų Brandenburgo-Ansbacho dinastijos.
Įgaliojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kol Vokiečių ordinas bazavosi iš pradžių Akroje, didieji magistrai didžiąją dalį savo laiko praleisdavo popiežiaus ir imperatoriaus dvare. Didžiausią galią jie įgijo po užkariavimų Prūsijoje, kai buvo sukurta sukarinta vienuoliška Vokiečių ordino valstybė (Ordenstaat), ypač, kai 1309 m. ordino sostinė buvo perkelta iš Venecijos į Marienburgą. Didysis magistras asmeniškai per savo administraciją kontroliavo visą Prūsiją. Didysis magistras taip pat buvo Marienburgo pilies komendantas ir ordino iždininkas. Jis taip pat buvo Hanzos Lygos narys, gaudamas dalį Lygos muitų mokesčių.
Kai Albrechtas Brandenburgietis 1525 m. kartu su visa Ordino valstybe priėmė liuteronų tikėjimą ir įkūrė pasaulietišką Prūsijos kunigaikštystę, Ordinas išsaugojo savo valdas Vokietijoje ir iki 1562 m. autonominėje Livonijoje. Jai valdyti Šv. Romos imperijos imperatorius Karolis V paskyrė Valterį fon Kronbergą, kuris pasivadino ordino aukščiausių magistru, (Hochmeister) arba Vokietijos magistru (Deutschmeister). Austrijos kariuomenėje išliko netgi buvusios Ordino kariuomenės jėgerių pulkas „Hoch-und Deutschmeister Jägerregiment Wien“.
Didieji magistrai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Nr. | Vardas lietuviškai | Vardas vokiškai | nuo | iki | Pastabos |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Meistras Zibrandas | Meister Sibrand | 1190 | 1198 | Akoje |
| 2 | Gerhardas | Gerhard | 1192 | ||
| 3 | Heinrichas | Heinrich | 1193 | 1194 | Prioras |
| 4 | Ulrichas | Ulrich | 1190 | 1198 | Ligonių slaugos ordino vyresnysis |
| 5 | Heinrichas | Heinrich | 1190 | 1198 | preceptorius |
| 6 | Heinrichas Valpotas | Heinrich Walpot von Bassenheim | 1198 | 1200 | Pirmasis riterių ordino didysis magistras |
| 7 | Otas Kerpenas | Otto von Kerpen | 1200 | 1208 | |
| 8 | Henrikas Tuna | Heinrich von Tunna | 1208 | 1209 | |
| 9 | Hermanas Salza | Hermann von Salza | 1209 | 1239 | Mozūrijos užkariautojas. Būstinė Monforte. Palaidotas Barletoje |
| 10 | Konradas Tiuringietis | Konrad von Thüringen | 1239 | 1240 | Palaidotas Marburgo Elžbietos bažnyčioje |
| 11 | Gerhardas Malbergas | Gerhard von Malberg | 1240 | 1244 | |
| 12 | Heinrichas Hohenlojė | Heinrich von Hohenlohe | 1244 | 1249 | |
| 13 | Giunteris Viulerslėbenas | Gunther von Wüllersleben | 1249 | 1252 | |
| 14 | Popomas Osternachas | Poppo von Osterna | 1252 | 1256 | Nuo 1264 m Regensburgo kontūras; m 12 Juni 1267 m birželio 12 d |
| 15 | Anas Zangershauzenas | Anno von Sangershausen | 1256 | 1273 | Nuo 1271 m. būstinė Akoje |
| 16 | Hartmanas Helderungenas | Hartmann von Helderungen | 1273 | 1282 | |
| 17 | Burchardas Švandenas | Burchard von Schwanden | 1283 | 1290 | |
| 18 | Konradas Foichtvangenas | Konrad von Feuchtwangen | 1291 | 1296 | Perkėlė didžiųjų magistrų sostą į Veneciją |
| 19 | Gotfridas Hohenlojė | Gottfried von Hohenlohe | 1297 | 1303 | Atsistatydino |
| 20 | Zygfridas fon Foichtvangenas | Siegfried von Feuchtwangen | 1303 | 1311 | 1309 m. ordino sostinę perkėlė į Marienburgą. Palaidotas Kulmo katedroje |
| 21 | Karlas fon Tryras | Karl von Trier | 1311 | 1324 | |
| 22 | Verneris fon Orselnas | Werner von Orseln | 1324 | 1330 | Nužudytas |
| 23 | Liuteris fon Braunšveigas | Luther von Braunschweig | 1331 | 1335 | |
| 24 | Ditrichas fon Altenburgas | Dietrich von Altenburg | 1335 | 1341 | Palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje |
| 25 | Liudolfas Kenigas | Ludolf König | 1342 | 1345 | |
| 26 | Heinrichas Dusemeris | Heinrich Dusemer | 1345 | 1351 | Palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje |
| 27 | Vinrichas Kniprodė | Winrich von Kniprode | 1352 | 1382 | Palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje |
| 28 | Konradas Ciolneris fon Rotenšteinas | Konrad Zöllner von Rotenstein | 1382 | 1390 | |
| 29 | Konradas Valenrodas | Konrad von Wallenrode | 1391 | 1393 | |
| 30 | Konradas fon Jungingenas | Konrad von Jungingen | 1393 | 1407 | |
| 31 | Ulrichas fon Jungingenas | Ulrich von Jungingen | 1407 | 1410 | Žuvo Žalgirio mūšyje. Palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje |
| 32 | Heinrichas fon Plauenas | Heinrich der Ältere von Plauen | 1410 | 1413 | |
| 33 | Mykolas Kiuchmeisteris | Michael Küchmeister von Sternberg | 1414 | 1422 | |
| 34 | Paulis Rusdorfas | Paul von Rusdorf | 1422 | 1441 | Mirė savaitė po atsistatydinimo. Palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje |
| 35 | Konradas fon Erlichshauzenas | Konrad von Erlichshausen | 1422 | 1441 | |
| 36 | Liudvigas fon Erlichshauzenas | Ludwig von Erlichshausen | 1450 | 1467 | 1457 m. sostinę perkėlė į Karaliaučių |
| 37 | Heinrichas Roisas Plauenas | Heinrich Reuß von Plauen | 1467 | 1470 | |
| 38 | Heinrichas Richtenbergas | Heinrich Reffle von Richtenberg | 1470 | 1477 | |
| 39 | Martynas Vethauzenas | Martin Truchsess von Wetzhausen | 1477 | 1489 | |
| 40 | Johanas Tyfenas | Johann von Tiefen | 1489 | 1497 | |
| 41 | Frydrichas Vetinas | Friedrich von Sachsen | 1498 | 1510 | |
| 42 | Albrechtas Brandenburgietis | Albrecht von Brandenburg-Ansbach | 1510 | 1525 | |
| 43 | Valteris fon Kronbergas | Walther von Cronberg | 1527 | 1543 | Ordino atkūrėjas Vokietijoje, būstinė Mergentheime |
| 44 | Volfgangas Šulcbaras | Wolfgang Schutzbar gen Milchling | 1543 | 1566 | |
| 45 | Georgas Hundas | Georg Hund von Wenkheim | 1566 | 1572 | |
| 46 | Heinrichas Bobenhauzenas | Heinrich von Bobenhausen | 1572 | 1590/95 | |
| 47 | Maksimilianas Austras | Maximilian von Österreich | 1590/95 | 1618 | Tirolio regentas, pretendentas į Lenkijos karūną |
| 48 | Karolis Austras | Karl von Österreich | 1618 | 1624 | Brikseno ir Breslau vyskupas |
| 49 | Johanas Vesternachas | Johann Eustach von Westernach | 1625 | 1627 | |
| 50 | Johanas fon Stadionas | Johann Kaspar von Stadion | 1627 | 1641 | |
| 51 | Leopoldas Vilhelmas Austras | Leopold Wilhelm von Österreich | 1641 | 1662 | Ispanijos Nyderlandų vyskupas |
| 52 | Karolis Juozapas Austras | Karl Joseph von Österreich | 1662 | 1664 | Olmuco, Pasau ir Breslau vyskupas |
| 53 | Johanas Kasparas Ampringenas | Johann Caspar von Ampringen | 1664 | 1684 | |
| 54 | Liudvigas Antonas Pfalc-Noiburgas | Ludwig Anton von Pfalz-Neuburg | 1684 | 1694 | |
| 55 | Francas Liudvigas Pfalc-Noiburgas | Franz Ludwig von Pfalz-Neuburg | 1694 | 1732 | |
| 56 | Klemensas Augustas Bavaras | Clemens August von Bayern | 1732 | 1761 | Kelno arkivyskupas |
| 57 | Karlas Aleksandras Lotaringietis | Karl Alexander von Lothringen | 1761 | 1780 | Austrijos Nyderlandų generalgubernatorius. Palaidotas Briuselyje |
| 58 | Maksimilijonas Francas Austras | Maximilian Franz von Österreich | 1780 | 1801 | Palaidotas Vienoje |
| 59 | Karolis Liudvikas Austras | Karl Ludwig von Österreich | 1801 | 1804 | |
| 60 | Antonas Viktoras Austras | Anton Viktor von Österreich | 1804 | 1835 | Nuo 1809 m. nominalus magistras, būstinė Vienoje |
| 61 | Maksimilijonas Juozapas Austras | Maximilian Joseph von Österreich | 1835 | 1863 | |
| 62 | Vilhelmas Austras | Wilhelm von Österreich | 1863 | 1894 | |
| 63 | Eugenijus Austras | Eugen von Österreich | 1894 | 1923 | |
| 64 | Norbertas Johanas Kleinas | Norbert Johann Klein | 1923 | 1933 | 1916 m. Kriuno vyskupas, nuo 1923 m. klerikalų ordino rezidenciją perkėlė į Froidentalį |
| 65 | Paulis Herderis | Paul Heider | 1933 | 1936 | |
| 66 | Robertas Šelckis | Abt Robert Schälzky | 1936 | 1948 | |
| 67 | Marijonas Tumleris | Abt Dr Marian Tumler | 1948 | 1970 | Rezidencija Vienoje |
| 68 | Ildefonsas Pauleris | Abt Ildefons Pauler | 1970 | 1988 | (Vokietijos provincija) |
| 69 | Arnoldas Otmaras Vylandas | Abt Dr Arnold Othmar Wieland | 1988 | 2000 | (Pietų Tirolio provincija) |
| 70 | Brunas Pliateris | Abt Dr Bruno Platter | 2000 | (Pietų Tirolio provincija) |
Kitos Vokiečių ordino pareigybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Krašto magistras (Landmeister)
- Riteris
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Uwe Ziegler. Geschichte des Deutschen Ordens. Böhlau Verlag GmbH & Cie, Köln, 2003; ISBN 3-89996-095-5