Gruodžio 23
Išvaizda
Lap – Gruodis – Sausio | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | ||||||
2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 | |||||
2024 |
Gruodžio 23 yra 357-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 358-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 8 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mina – Veliuona – Viktė – Viktorija – Vilas – Vilbutas – Vilbutė – Vilė – Vilys
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1831 – traukdamasi su sukilėlių būriais į Prūsiją netoli Kapčiamiesčio žuvo viena lietuvių-lenkų sukilėlių būrio vadų Emilija Pliaterytė;
- 1904 – Vilniuje išleistas pirmasis legalus dienraštis lietuvių kalba „Vilniaus žinios“, redaguotas Petro Vileišio;
- 1991 – Lietuvos nepriklausomybę pripažino Gana ir Kazachstanas;
- 1993 – Lukiškių kalėjime-izoliatoriuje Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis pašventino čia įrengtą koplyčią;
- 1998 – Santarvės premija įteikta kardinolui Vincentui Sladkevičiui.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1845 m. – Adomas Grinevičius, kunigas, knygnešys, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius. Palaidotas Panemunės kapinėse (m. 1932 m.).
- 1870 m. – Simonas Garmus, Romos katalikų kunigas, Bagotosios klebonas, visuomenės veikėjas (m. 1944 m.).
- 1903 m. – Viktoras Kraunevičius, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (m. 1978 m.).
- 1907 m. – Alfonsas Gineitis, Lietuvos pasipriešinimo nacių ir tarybiniam okupaciniams režimams veikėjas, teisininkas (m. 1982 m.).
- 1908 m. – Jonas Kučingis, kunigas, garbės prelatas (1965 m.), visuomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas JAV (m. 2009 m.).
- 1914 m. – Balys Gražulis, prozininkas.[1] (m. 1994 m.).
- 1922 m. – Jonas Mekas, lietuvių kilmės filmų kūrėjas, menininkas ir kuratorius, dažnai vadinamas „amerikietiškojo avangardo kino krikštatėviu“.
- 1923 m.:
- Genovaitė Tolkutė-Gabrėnienė, lietuvių teatro aktorė (m. 2008 m.).
- Pranas Mikalauskas-Antalkis, lietuvių prozininkas (m. 1997 m.).
- 1925 m. – Aloyzas Jurgutis, muzikos mokytojas ir chorvedys.
- 1928 m. – Stasys Sinkevičius, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1980 m.).
- 1933 m. – Akihito, 125-asis Japonijos imperatorius, valdęs nuo 1989 iki 2019 m.
- 1936 m. – Juozas Steponas Danilevičius, Lietuvos gydytojas terapeutas, endokrinologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- 1937 m. – Alma Skruibytė-Granauskienė, žurnalistė, filologė, tautodailininkė (m. 1999 m.).
- 1944 m. – Juozas Kulys, Lietuvos biochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.
- 1949 m.:
- Saulius Antanas Girnius, Lietuvos istorikas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, daktaras.
- Virginijus Šimkevičius, Lietuvos ir Šilalės rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1953 m. – Angelė Mickienė, pedagogė, Lietuvos ir Prienų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1954 m.:
- Rima Gumuliauskienė-Zinkevičiūtė, pedagogė ir chorvedė.
- Zenonas Streikus, psichologijos magistras, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1955 m. – Kazys Radavičius, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m. – Adomas Andrušaitis, Lietuvos sporto ir Alytaus miesto politinis veikėjas.
- 1959 m. – Arvydas Jurevičius, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1965 m.:
- Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos sportininkė, olimpinė šaudymo į skriejančius taikinius čempionė. Šiuo metu dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. 2001 m. gavusi Gedimino antrojo laipsnio ordiną.
- Edmundas Bieliauskas, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1973 m. – Inga Šinkonienė, Lietuvos ir Druskininkų savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1979 m. – Vilija Nausėdaitė, verslo teisininkė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, buvusi Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininkė, jauniausia Europos Sąjungos šalyse tokias pareigas ėjusi valstybės tarnautoja[2].
- 1995 m. – Samanta Pinaitytė-Maiskienė, lietuvių aktorė.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1831 m. – Emilija Pliaterytė, grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė, Lenkų kariuomenės kapitonė, vadinama lietuviškąja Žana d'Ark, taip pat nacionaline didvyre laikoma ir Lenkijoje bei Baltarusijoje (g. 1806 m.).
- 1927 m. – Motiejus Gustaitis, Romos katalikų kunigas, poetas, vertėjas, literatūros ir kultūros tyrinėtojas, pedagogas. Vienas iš pirmųjų poetų simbolistų (g. 1870 m.).
- 1982 m. – Valerija Čiurlionytė-Karužienė, muziejininkė, Lietuvos kultūros veikėja (g. 1886 m.).
- 1998 m. – Bruno Markaitis, SJ, Lietuvos kompozitorius, dirigentas (g. 1922 m.).
- 2009 m. – Jurgis Vytautas Čibiras, Lietuvos režisierius (g. 1936 m.).
- 2020 m. – Linas Leonas Katinas, Lietuvos tapytojas (g. 1941 m.).
- 2024 m.:
- Teodoras Četrauskas, lietuvių rašytojas ir vertėjas (g. 1944 m.).[3]
- Genovaitė Dambrauskienė, Lietuvos teisėtyrininkė, MRU profesorė (g. 1940 m.).[4]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1861 – Valakijos ir Moldovos kunigaikštystės susijungė ir sudarė Rumuniją;
- 1888 – apimtas depresijos olandų tapytojas Vincentas van Gogas (Vincent van Gogh) nusipjovė savo kairę ausį;
- 1933 – nuteistas mirti Marinas van der Lubė (Marinus van der Lubbe), pripažinus jį kaltu dėl Reichstago padegimo;
- 1947 – amerikiečių mokslininkai Viljamas Šoklis, Valteris Brateinas ir Džonas Bardinas sukūrė tranzistorių. 1956 m. jiems suteikta Nobelio premija;
- 1948 – kaip karo nusikaltėlis pakartas generolas Hidekis Todžo (Hideli Tojo). Jis vadovavo Japonijos vyriausybei tuo metu, kai buvo pradėtas karas su JAV;
- 1950 – popiežius Pijus XII paskelbė, kad po Vatikanu rastas šv. Petro kapas;
- 1953 – už sąmokslo rengimą mirties bausmė įvykdyta buvusiam Sovietų Sąjungos saugumo vadovui Lavrentijui Berijai;
- 1956 – Egiptas laimėjo karą su Prancūzija, Didžiąja Britanija ir Izraeliu. Gruodžio 23 d. iš Port Saido pasitraukus paskutiniams užsienio kariams, Sueco krizė baigėsi;
- 1963–128 žmonės žuvo per sprogimą Graikijos kruiziniame laineryje „Lakonia“. Laivas nuskendo gruodžio 29 d. už 250 mylių nuo Gibraltaro, prieš tai pavyko išgelbėti 908 keleivius;
- 1964 – galingam ciklonui nusiaubus Ceiloną (dab. Šri Lanka), žuvo mažiausiai 2 tūkst. žmonių;
- 1972 – per stiprų žemės drebėjimą Nikaragvos sostinėje Managvoje žuvo apie 7 tūkst. žmonių;
- 1986 – iš septynerių metų tremties Gorkyje į Maskvą grįžo garsusis žmogaus teisių gynėjas akademikas Andrejus Sacharovas, 1975 m. apdovanotas Nobelio taikos premija, 1980 m. dėl protesto prieš Sovietų kariuomenės įvedimą į Afganistaną ištremtas į Gorkį;
- 1990 – Slovėnijoje ir Kroatijoje įvyko referendumas dėl nepriklausomybės;
- 1998 – Belgijos aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs kyšininkavimo bylą, buvusį NATO generalinį sekretorių Vilį Klasą (Willy Claes) pripažino kaltu dėl „pasyvios korupcijos“ skiriant karinius užsakymus „Agusta“ ir „Dassault“ firmoms.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1265 m. – Johanas Dunsas Skotas, škotų pranciškonų scholastas[5] (m. 1308 m.).
- 1777 m. – Imperatorius Aleksandras I, 1801 m. kovo 23 d. iki 1825 m. gruodžio 1 d. Rusijos imperatorius, 1809–1825 m. didysis Suomijos kunigaištis ir 1815–1825 m. Lenkijos karalius (m. 1825 m.).
- 1790 m. – Žanas Fransua Šampoljonas, egiptologijos tėvu vadinamas prancūzų kalbininkas, iššifravęs egiptiečių hieroglifus (m. 1832 m.).
- 1805 m. – Džozefas Smitas, religinis lyderis ir mormonų judėjimo įkūrėjas[6] (m. 1844 m.).
- 1810 m. – Karlas Richardas Lepsijus, laikomas vokiečių egiptologijos pionieriumi ir pirmuoju, kuris praturtino Berlyno muziejų egiptietiškais radiniais (m. 1884 m.).
- 1863 m. – Moricas Vinternicas, austrų indologas (m. 1937 m.).
- 1896 m. – Džiuzepė Tomazis, kunigaikštis Lampedūza, Italijos rašytojas.
- 1911 m. – Niels Kaj Jerne, 1984 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[7] (m. 1994 m.).
- 1918 m. – Helmutas Šmidtas, ekonomistas, Vokietijos politinis veikėjas, SPD aktyvistas.
- 1941 m. – Tim Hardin, amerikiečių muzikantas (m. 1980 m.).
- 1943 m. – Mary Elizabeth Hartman, amerikiečių aktorė (nusižudė)[8] (m. 1987 m.).
- 1966 m. – Erik Mortensen, Norvegijos progresyviojo power metalo grupės Communic bosistas.
- 1967 m. – Karla Bruni, Italijos dainininkė ir manekenė, Prancūzijos Respublikos pirmoji dama.
- 1968 m. – Manuel Rivera-Ortiz, JAV fotografas, geriausiai žinomas už savo dokumentinius nuotraukos gyvenimo sąlygas mažiau išsivysčiusių šalių.
- 1974 m. – Agustín Javier Delgado Chala, Ekvadoro futbolo klubo Emelec centro puolėjas. Buvęs Ekvadoro vyrų futbolo rinktinės žaidėjas.
- 1975 m. – Jasmin Levi, Izraelio dainininkė, dainų autorė, atliekanti sefardi muziką. Jasmin Levi savo kūryboje jungia Artimųjų Rytų ir Ispanijos muzikos tradicijas, Ispanijos žydų (ladinų) kultūrą. Dainų atlikimas jausmingas, gilus, muzikiniam fonui naudojamos įvairių instrumentų – gitaros, smuiko, udo, pianino, violončelės, darbukos kompozicijos.
- 1979 m.:
- Jacqueline Bracamontes van Hoorde, Meksikos aktorė ir modelis. Buvo išrinkta „Miss Meksika 2000.
- Keni Mileris, Škotijos futbolininkas. Škotijos nacionalinės rinktinės ir Rangers FC klubo puolėjas.
- 1983 m. – Adama Mohamed Sarr, futbolininkas, Senegalo rinktinės ir Standard Liège klubo gynėjas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 484 m. – Hunerikas, vandalų karalius, valdė nuo 477 m. sausio 25 d. iki mirties. Vyriausias Geiseriko sūnus.
- 918 m. – Konradas I, 911–918 m. Vokietijos karalius (g. 881 m.).
- 1834 m. – Tomas Maltusas, žymus anglų demografas ir ekonomistas (g. 1766 m.).
- 1923 m. – Lorensas Speris, vienas pirmųjų aviatorių, aviacinės technikos kūrėjų. Žinomas kaip autopiloto išradėjas (g. 1892 m.).
- 1948 m. – Hideki Tōjō, Japonijos imperatoriškosios armijos generolas, didžiąją Antrojo pasaulinio karo dalį ėjęs Japonijos ministro pirmininko pareigas. Pasibaigus karui, Tarptautinio karinio Tolimųjų Rytų tribunolo buvo nuteistas mirties bausme už karinius nusikaltimus (g. 1884 m.).
- 1951 m. – Alfredas Kalninis, latvių kompozitorius, vargonininkas (g. 1879 m.).
- 1953 m.:
- Lavrentijus Pavlovičius Berija, SSRS NKVD veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras (1939–1945), vienas pagrindinių trečio-penkto dešimtmečio masinių represijų organizatorių, centrinio partijos komiteto nurodymu organizavo trėmimus, tarp jų ir 1941 bei 1945 metų trėmimus iš Lietuvos (g. 1899 m.).
- Vladimiras Dekanozovas, sovietinis valstybės veikėjas, NKVD viršininko pavaduotojas, diplomatas (g. 1898 m.).
- 1966 m. – Heimitas fon Dodereris, austrų rašytojas (g. 1896 m.).
- 1972 m. – Andrejus Tupolevas, sovietinis aviakonstruktorius, SSRS MA narys, generolas pulkininkas (1968 m.) (g. 1888 m.).
- 1978 m. – Džeraldas Koiperis, olandų kilmės amerikiečių astronomas (g. 1905 m.).
- 1985 m. – Ferhat Abbas, Alžyro respublikos laikinosios vyriausybės prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1962 m. rugsėjo 20 d. iki 1963 m. rugsėjo 15 d.[9] (g. 1899 m.).
- 1998 m. – Anatolijus Naumovičius Rybakovas, rusų rašytojas, romanistas. Stalino, SSRS ir Rusijos TFSR premijų laureatas. Žymiausi A. Rybakovo kūriniai yra „Sunkus smėlis“ ir trilogija „Arbato vaikai“ (g. 1911 m.).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Balys Gražulis Archyvuota kopija 2011-07-27 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ „Metų moteris“ Archyvuota kopija 2009-02-04 iš Wayback Machine projekto. // Metų karjera (Nominacijos ir kandidatės: Vilija Nausėdaitė)
- ↑ Mirė rašytojas ir vertėjas Teodoras Četrauskas. Delfi. 2024-12-23. Nuoroda tikrinta 2024-12-24.
- ↑ Lietuvos teisininkų bendruomenė neteko profesorės Genovaitės Dambrauskienės. LRT. 2024-12-25. Nuoroda tikrinta 2024-12-25.
- ↑ Johanas Dunsas Skotas.
- ↑ Džozefas Smitas.
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Mary Elizabeth Hartman. Informacija.
- ↑ Ferhat Abbas. Biografija.