Krekenava
Krekenava | ||
---|---|---|
55°32′35″š. pl. 24°05′49″r. ilg. / 55.543°š. pl. 24.097°r. ilg. | ||
Apskritis | Panevėžio apskritis | |
Savivaldybė | Panevėžio rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Krekenavos seniūnija | |
Gyventojų | 1 375 | |
Vikiteka | Krekenava | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Кракиновъ[2] |
Krekenava – miestelis Panevėžio rajono savivaldybėje, kelio 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys pusiaukelėje, 13 km į šiaurės vakarus nuo Ramygalos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas, paskelbtas siekiant išsaugoti planinę erdvinę struktūrą. Yra paštas (LT-38043), biblioteka, Krekenavos RP lankytojų centras.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anksčiau vietovardžio šaknis buvo kitokia nei dabar – krakin- arba krokin- (pastarasis labiau slaviškas variantas), o gyvenvietė vadinosi Krakinava – tokia forma pasitaikydavo dar ir XX a. pradžioje. Naująją lytį Krekenava jau 1904 m. mini Vaižgantas, ji įrašyta 1925 m. oficialiame leidinyje „Lietuvos apgyvendintos vietos“.
Priesaga -ava yra dažna prie asmenvardinių vietovardžių šaknies, todėl labiausiai tikėtina, kad Krakinava buvo asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Krakinis (ir dabar esama pavardžių Krakė, Krakis, Krakys – visos jos tikriausiai kilusios nuo bendrinio žodžio krakė – „juodasis genys; raudongalvis genys; karosas“).[3]. Dabartinė miestelio vardo forma tikriausiai pasikeitė dėl seniau labai populiaraus žodžio krekenos („priešpienis, iškart po gimdymo iš krūties ar tešmens tekantis skystis“).[4]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžioji miestelio dalis yra dešiniajame Nevėžio krante. Prie miestelio yra Krekenavos viensėdis, šiaurėje telkšo Krekenavos tvenkinys. Krekenava patenka į Krekenavos regioninio parko teritoriją, apimančią ir 1969 m. įkurtą Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbryną, kuriame auginami stumbrai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istoriniuose šaltiniuose vietovė Kralinowie pirmą kartą paminėta 1372 m., o nuo 1409 m. LDK Vytauto Didžiojo laikais priklausė Rodų dvaro savininkams. 1409 m. minimas Krekenavos dvaras. 1484 m. bajorai Vizgirdos fundavo pirmą Krekenavos bažnyčią ir įkūrė parapiją, kuri bėgant laikui tapo viena iš turtingiausių to meto Žemaičių vyskupijos parapijų.
1496 m. atiteko Krekenava Žemaičių vyskupijai. 1484 m. paskirta fundacija bažnyčiai. 1533 m. įsteigta parapinė mokykla. 1548–1564 m. veikė Upytės apskrities teismas. Nuo 1550 m. minimas miestelis. 1496 m. gavo turgaus ir smuklių, 1580 m. trijų prekymečių privilegiją. 1565 m. nukentėjo nuo maro, 1566 m. degė, 1567 m. ją nusiaubė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė. 1775 m., 1787 m., 1811 m., 1845 m., 1898 m. ir 1918 m. Krekenava degė.
1853–1855 m. Krekenavos vikaras buvo Antanas Mackevičius, vienas 1863 m. sukilimo vadų; 1863 m. vasario mėn. Krekenavos miškuose jis suorganizavo vieną pirmųjų sukilėlių būrių. Nuo 1861 m. buvo valsčiaus centras, XIX a. pabaigoje Krekenava minima kaip miestelis Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiuje.[5][6]
1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1865–1919 m. ir 1935–1944 m. pradžios mokykla, 1919–1935 m. ir 1944–1947 m. progimnazija, nuo 1947 m. Krekenavos vidurinė mokykla, nuo 2007 m. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija.
Draudžiamąją spaudą lietuvių kalba apylinkėse platino J. Stankevičius, Kazys Ūdra ir kiti Garšvių draugijos knygnešiai. 1905 m. nušalinta carinė, išrinkta nauja valsčiaus valdyba.[8]
1919 m. kovo mėnesį išvyti bolševikai; Mykolas Antanaitis Krekenavoje įsteigė progimnaziją. 1925 m. miestelyje veikė žemės ūkio draugijos pieninė, 1934–1935 m. žemės ūkio kooperatyvas „Nauda“, du malūnai, manufaktūros krautuvė, daug karčemų, šaulių klubas. 1937 m. įsteigta biblioteka.
1941 m. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu sušaudyta apie 190 Krekenavos gyventojų, daugiausia žydų. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės partizanai. Krekenava iki 1950 m. buvo valsčiaus, vėliau apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė.
2006 m. kovo 21 d. Prezidento dekretu patvirtintas Krekenavos herbas. Yra pirminės sveikatos priežiūros centras, ligoninė, muzikos mokykla, lopšelis-darželis, kultūros centras, regioninio parko lankytojų centras, girininkija. Veikia kaimo kapela, folkloro ansamblis „Lokauša“.
2014 m. šalia lankytojų centro pastatytas 30 m aukščio apvžalgos bokštas.[9]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1416 m. | Krekenavos valsčiaus centras | Upytės apskritis? |
1548–1568 m. | ? | Upytės apskrities centras |
XVII–XIX a. | Krekenavos valsčiaus centras | ? |
1861–1919 m. | Panevėžio apskritis | |
1919–1920 m. | Kėdainių apskritis | |
1920–1950 m. | Panevėžio apskritis | |
1950–1962 m. | Krekenavos apylinkės centras | Ramygalos rajonas |
1962–1995 m. | Panevėžio rajonas | |
1995– | Krekenavos seniūnijos centras | Panevėžio rajono savivaldybė |
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestelio planas mišrus. Centrinė dalis stačiakampio plano, susiklostė XVI a. antroje pusėje, vykdant Valakų reformą, kita turi spindulinio plano bruožų. Svarbiausi statiniai:
- Istorizmo krypties dvibokštėje Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje (1901 m., architektas Ustinas Golinevičius) yra žalvarinis XVII a. varpas, paveikslų („Kristus su vaikais“ XIX a. pabaiga, dailininkas Romanas Alekna Švoinickis, „Švč. Mergelė Marija“; su aptaisu, šis gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių), skulptūrų („Nukryžiuotasis“, XIX a.), vitražų („Šv. Kazimieras“, „Vyskupas J. A. Giedraitis“, „Vyskupas J. Matulevičius“, visi 1939 m., visų dail. Stasys Ušinskas).
- Bažnyčios šventoriuje – triaukštis stogastulpis su ornamentuotu kryželiu ir skulptūra (XX a.).
- Romantizmo laikotarpio plytų ir akmenų mūro Krekenavos sinagoga, perstatyta 1891 m.
- Centrinėje aikštėje – paminklas žuvusiems partizanams, pastatytas 1999 m.; skulptorius Petras Vainauskas.
- Rašytojo knygnešio K. Stikliaus kapas.
- Senosios žydų kapinės.
- Namas, kuriame 1915–1918 m. gyveno Maironis.
- Krekenavos kapinių koplyčia (XIX a.).
- 0,5 km į pietryčius nuo Krekenavos yra Švenčiuliškių kaimo kapinės – Krekenavos istorinis muziejus po atviru dangumi.
- 2 km į šiaurės rytus nuo Krekenavos – Rodų mauzoliejinė koplyčia.
- II pasaulinio karo karių kapinės.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1566 m. buvo 85, 1730 m. – 45 sodybos.
Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m. | ||||||||
1841 m. | 1865 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[10] | 1959 m.sur.[11] | 1970 m.sur.[12] | 1978 m.[13] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
528 | 755 | 2 187 | 1 048 | 1 176 | 904 | 1 040 | ||
1979 m.sur.[14] | 1985 m.[15] | 1989 m.sur.[16] | 2001 m.sur.[17] | 2011 m.sur.[18] | 2021 m.sur.[19] | - | ||
1 206 | 1 687 | 1 911 | 2 003 | 1 636 | 1 375 | - | ||
| ||||||||
|
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Krekenavoje baigęs Varnių seminariją kunigavo Antanas Mackevičius (1828–1863), 1863 m. sukilimo dalyvis.
- Krekenavos klebonijoje 1915–1918 m. gyveno ir kūrė Maironis (1862–1932). Yra išlikęs namas, kuriame jis gyveno – 1906 m. statyta geltonų plytų klebonija. Jos mansardoje ir buvo įsikūręs Maironis.
- Žymiausias krašto fotografas – Tadas Bajorūnas. Iš Krekenavos kilę dailininkė Gražina Vitartaitė, istorikas Gediminas Rudis, miškininkas Jonas Kučinskas. Čia gyveno medžio drožėjas Stasys Stankevičius (vadintas „Dievuliuku“). Krekenavos kapinėse palaidotas knygnešys Kostas Stiklius (1880–1962). Žymus kraštotyrininkas Jonas Žilevičius (Žiliukas), medikas, Panevėžio rajono garbės pilietis.
- Maždaug nuo 1920 metų Krekenavoje gyveno garsus savamokslis stalius, statybininkas, kanklininkas, kanklių meistras Stasys Rudis (1880–1949), padaręs apie 2000 kanklių.[20]
Ūkis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kiaulininkystės, augalininkystės, maisto produktų gamybos bendrovė „Krekenavos agrofirma“ buvo įsikūrusi Pasodėlės ir Tabolskos kaimuose, šiuo metu ten įsikūrusi UAB „Pasodėlė“.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Akmeninė tvora prie namo
-
Laipteliai į bažnyčią
-
Krekenavai 600 metų
-
Senas namas Sodų gatvėje Krekenavoje
-
Nevėžis žiemą
-
Estrada pušyne
-
Užtvanka
-
Kelias į Varnakalnį
-
Skardis Varnakalnyje
-
Varnakalnis
-
"Girinio" takas Varnakalnyje
-
Apžvalgos bokštas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 759 psl.
- ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 230–231 p.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 102–103
- ↑ Krakinów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 586 psl. (lenk.)
- ↑ Krakinów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 152 psl. (lenk.)
- ↑ Maironio suolelis ir akmuo RapolasArchyvuota kopija 2020-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Algimantas Miškinis. Krekenava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 761 psl.
- ↑ Krekenavos regioninio parko apžvalgos bokštas
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Krekenava. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 207 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Krekenava. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 160 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Krekenava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 390
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ https://www.limis.lt/personalities/91266216
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Krekenava. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 593 psl.
- Krekenavos miestelio puslapis Archyvuota kopija 2008-03-03 iš Wayback Machine projekto.
- Krekenavos žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
- Straipsnis apie Krekenavą „XXI amžiuje“
- Lankytinų vietų žemėlapis Archyvuota kopija 2008-05-22 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Vadaktai – 15 km | NAUJAMIESTIS – 17 km | Naujarodžiai – 5 km | |||||||||
Mitriūnai – 9 km POCIŪNĖLIAI – 16 km |
|
Švenčiuliškiai – 1 km RAMYGALA – 15 km | |||||||||
Surviliškis – 11 km | Burveliai – 9 km Šventybrastis – 15 km |
Rabikiai – 4 km Truskava – 16 km |