Makštis (dėklas)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Medžioklinis peilis su makštimi

Kitos reikšmės – Makštis.

Makštis – specialus dėklas skirtas laikyti peiliui, durklui, kalavijui ar panašiam ginklui. Makštys gaminamos iš įvairių medžiagų: odos, medienos, metalo (žalvario, plieno ir t. t.), šiais laikais – plastiko.

Dažniausiai kalavijų makštys būdavo pakabinamos ant diržų arba ant perpečių. Kartais ant perpečių makštys būdavo kabinamos iš nugaros pusės, įstrižai žmogaus kūnui. Durklų ir peilių makštys įvairesnės. Egzistuoja makštys peiliams rankovėse, tvirtinamos prie kojos ar batų auluose.

• 
  Gvatemalos mačetė makštyje
• 
  Senovinis keltų durklas ir jo makštis
• 
  Peilinis durtuvas su makštimi
• 
  Japoniškas kalavijinis durtuvas ir jo makštis
• 
  Bebutas ir jo makštis
• 
  Anteninis durklas ir makštis

Senovinės makštys

Senovėje makštys dažniausiai būdavo gaminamos iš medienos ir padengiamos audiniu arba oda. Makštys neretai turėdavo metalinių elementų, geriau apsaugančių ginklą ir didinančių nešiojimo patogumą.

Aštrius japoniškų kalavijų ašmenis saugodavo makštys, vadinamos saya. Daugelis makštų, pvz., romėnų ar graikų ginklų, paprastai būdavo lengvos, skirtos nešioti ginklui, tačiau ne saugoti jam nuo pažeidimų. Vėliau, paskutiniais romėnų valdymo metais Britanijoje kardai ir makštys buvo pradėti gaminti sudėtingiau – iš stipresnių ir tvirtesnių medžiagų. Dauguma senovinių makščių buvo atrastos aukojimo dievams vietose. Kai kurios jų iš vidaus buvo padengtos kailiu. Manoma, kad kailis būdavo išriebaluojamas, norint apsaugoti ginklą nuo rūdijimo. Kailinis įklotas leisdavo tyliau ištraukti ginklą.

Modernios makštys

Visiškai metalinės makštys Europoje išpopuliarėjo tik XIX a. ir išstūmė kitokius jų tipus. Metalas buvo kur kas tvirtesnis ir patvaresnis nei oda ar mediena ir galėjo lengviau pakelti poveikius lauko sąlygomis. Tai buvo ypač aktualu kavalerijai. Be to, metalinės makštys atrodė iškilmingiau, jas buvo galima labiau išpuošti. Vis dėlto, odinės makštys niekada neprarado savo populiarumo ir buvo plačiai naudojamas dar JAV pilietinio karo metu. Odinės makštys buvo lengvesnės ir nesukeldavo didelio garso traukiant iš jų ginklą.

Kai kuriose šalyse karo policija, laivyno kranto patruliai, paprasta policija naudojo kalavijus ar kardus odinėse makštyse kaip savotiškas lazdas.

Makštys Europos, Artimųjų Rytų ir Indijos kultūrose nebuvo nešiojamos už nugaros. Tokį makščių laikymo būdą labiausiai išpopuliarino šių dienų grožinė literatūra, ypač fantastinė. Neretai dėl to žmonės mano, kad toks laikymo būdas yra viduramžių išradimas. Žinomiausias toks makščių laikymo pavyzdys yra pavaizduotas filme Narsioji širdis. Vis dėlto yra yra išlikę šiek tiek duomenų medžio raižiniuose ir įvairių tekstų fragmentuose, kad kartais mongolų ar kinų kariai nešiodavosi perpetes, kurios leisdavo ant nugaros pasikabinti ilgesnius ginklus.

Baris Kanlifas savo knygoje „Senovės keltai“ (94 psl.) teigia, kad kai kurios keltų gentys (pvz.: parizijai) kardus nešiodavo už nugaros pakabintose makštyse.

Makščių tipai

Paprastai į makštį telpa tik ginklo geležtė, o efesas lieka lauke. Tačiau kai kurių ginklų, neturinčių skersinio, makštyse slepiasi ir dalis rankenos. Tokie yra suomiški peiliai pukai, kalavijai šaškos. Iš jų makšties kyšo tik dalis rankenos.

• 
  Šiuolaikinis puukko „Ahti Tikka“, gaminamas kompanijos Kivikangas. Matyti, kad peilį įkišus į makštį pasislėps ir dalis rankenos
• 
  Suomiški peiliai pasislėpę makštyje
• 
  Samių peilis makštyje