Pereiti prie turinio

Naujoji Švedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Nya Sverige
Naujoji Švedija
buvusi kolonija

 

1638 – 1655

Flag of Naujoji Švedija

Vėliava

Location of Naujoji Švedija
Location of Naujoji Švedija
Sostinė Fort Christina
Valdymo forma kolonija
Era Imperializmas
 - Įkūrimas 1638 m.
 - Prijungta prie Naujųjų Nyderlandų 1655 m.

Naujoji Švedija (šved. Nya Sverige, suom. Uusi-Ruotsi) – Švedijos kolonijinė teritorija Šiaurės Amerikoje, palei Delavero upę. Egzistavo tarp 16381655 m. Pagrindinė gyvenvietė – Fort Christina.

XVII a. viduryje Švedija buvo viena stipriausių Europos valstybių, valdžiusi teritorijas Šiaurės Europoje ir intensyviai vykdžiusi prekybą. Švedai taip pat siekė pradėti prekybą tabaku ir žvėrių kailiais Šiaurės Amerikos kolonijose. 1637 m. iš Gėteborgo uosto išvyko Klaso Flemingo vadovaujama ekspedicija. 1638 m. kovą jie pasiekė Delavero įlanką, kuri jau seniau buvo paskelbta kaip Naujųjų Nyderlandų teritorija. Ties Delavero upės žiotimis švedai įkūrė Christinos fortą (kur dabar Vilmingtonas).

Delavero upės slėnyje pradėjo kurtis švedai, taip pat suomiai, vokiečiai. Jos valdytoju paskirtas olandų kolonistas Peteris Mijoitas. Kadangi į teritorijas į rytus nuo upės pretenzijas reiškė Nyderlandai, švedai pradėjo kolonizuoti teritorijas, esančias į vakarus. Mijoitui pavyko pasiekė susitarimą su vietiniais indėnais delavarais ir suskehanokais. Tačiau Mijoitas mirė kelionėje atgal į Europą, o naujais valdytojais paskirti žmonės iš Švedijos valdų Europoje. Palaipsniui švedai įkūrė 10 fortų, kuriuose gyveno apie 600 žmonių, tačiau švedų kolonijos smarkiai nusileido kur kas gausesnėms olandų ir britų kolonijoms. Kadangi to meto Švedijoje ir taip gyveno nedaug gyventojų, pagrindiniais naujakuriais tapo suomiai. Naujosios Švedijos valdytoju tapus Johanui Princui kolonija pradėjo plėstis, buvo įsteigta keletas fortų ir rytiniame Delavero krante. Suklestėjo tabako eksportas. Švedai parėmė indėnus suskehanokus jų kovoje prieš britų Merilendo koloniją.

Nors Nyderlandai ir pretendavo į švedų valdomas žemes, tačiau vardan gerų tarpusavio santykių ilgą laiką vengė konfliktų dėl teritorijos. 1651 m. olandai Delavero žiotyse, greta švedų fortų, įkūrė Kazimiro fortą. 1654 m. naujas Naujosios Švedijos valdytojas Juhanas Risingas atakavo olandų fortą ir jį užėmė. 1655 m. olandai pasiuntė karinį laivą ir susigrąžino fortą. Per dvi savaites Risingas pasidavė ir perdavė kolonijos valdymą olandams. Naujoji Švedija buvo prijungta prie Naujųjų Nyderlandų, tačiau išlaikė plačią autonomiją.