Opatai

Opatai
Gyventojų skaičius	~6000
Populiacija šalyse	Meksika (Sonora)
Kalba (-os)	ispanų, opatų†
Religijos	krikščionybė (katalikybė)
Giminingos etninės grupės	pimai, papagai, seriai, jakiai

Opatai (isp. Ópatas, sav. Tehuimas, Tegüimas) – indėnų tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Meksikoje, Sonoros valstijoje. Populiacija ~6000 žmonių (XX a. pab., daugiausia metisai, grynakraujų ~500). Skirstosi į 3 būrius: tikruosius opatus (tehuimus), eudevius ir hovus. Jutų-actekų šeimos opatų kalba išnyko ~1930 m. (kitais duomenimis – XX a. pab.), dabar kalba ispaniškai. Pagal tikybą – Romos katalikai.

Opatų gyvenamoji erdvė apima Sonoros pusdykumių sritis bei Sonoros, Moktesumos ir Bavispės upių slėnius Vakarų Siera Madrėje.

Iki ispanų užkariavimo opatai buvo veikiami Pueblų kultūros. Neturėjo gentinės santvarkos. Tarpusavyje bekariaujančios bendruomenės apgyvendino keletą giminingų kaimų, kuriems vadovaudavo karvedys ir seniūnų taryba. XVII a. vid. priėmė krikščionybę. Daug opatų persikėlė į krikščioniškų misijų gyvenvietes, buvo asimiliuoti, prarado tradicinę kultūrą ir kalbą. XVIII–XIX a. opatai susivienijo prieš jų žemes puldinėjusius apačius, o 1820–1825 m. dalyvavo sukilime prieš Meksikos valdžią.

Tradiciniai verslai – žemdirbystė (ypač kukurūzų, moliūgų auginimas), rankiojimas (kaktusų vaisių ir kt.), laiko karves, naminius paukščius. Tradiciniai amatai – puodininkystė, pynimas (skrybėlių, demblių, krepšių; moterys pynė pusiau požeminėse patalpose hukose, kur nedžiūsta palmių lapai; hukos turėjo ir apeiginę svarbą), odos išdirbimas. Paplitę samdomi darbai ūkiuose, miestuose.

Opatų būstas (chakalis) – vienos patalpos, stačiakampis, suręstas iš šakų ir šiaudų ryšulių, apteptų moliu; su šiaudiniu dvišlaičiu arba plokščiu stogu. Būdingos klėtys ant stulpų.

Šeima mažoji arba didžioji išplėstinė, santuoka neolokalinė, giminė vedama iš abiejų tėvų.

Opatai išlaikę tradicinės kultūros bruožų – ikikrikščioniškųjų apeigų (lietaus iššaukimo, sėklų šventinimo), tikėjimų, paprotį apsikeisti dovanomis su gretimų kaimų gyventojais. Per katalikiškas šventes tarškinama tarškynėmis, rengiamos teatralizuotos eitynės su kaukėmis.