Panoteriai
Panoteriai | ||
---|---|---|
55°11′49″š. pl. 24°25′44″r. ilg. / 55.197°š. pl. 24.429°r. ilg. | ||
Apskritis | Kauno apskritis | |
Savivaldybė | Jonavos rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Šilų seniūnija | |
Gyventojų | 321 | |
Vikiteka | Panoteriai | |
Panoteriai – miestelis šiaurės rytinėje Jonavos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į pietus nuo kelio 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė . Seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Veikia biblioteka, paštas (LT-55085), kultūros centras, Panoterių Petro Vaičiūno pagrindinė mokykla, ambulatorija, žemės ūkio bendrovė „Panoterių ūkis“.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Panoteriai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upėvardžio Notera.
Anot padavimo, vietovė pavadinta pono Taro garbei, kuris senovėje šioje vietoje vadovavo kovoms su kryžiuočiais.[2]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įsikūręs dešiniajame Noteros upelio krante, į šiaurę nuo Bareišių miško. Pietvakarinėje dalyje iškastas Panoterių prūdas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vietovė žinoma nuo 1441 m., priklausė Siesikų dvarui ir parapijai. 1441 m. dvarininkas Baltramiejus Urbonaitis dovanojo Siesikų klebonijai Panoteriuose žemės sklypą, kuriame pastatė koplyčią. Nuo XVI–XVII a. minimas Panoterių dvaras. XVI a. 2-ojoje pusėje – XVIII a. pradžioje koplyčia buvo paversta reformatų bažnyčia, kuri 1700 m. sudegė. Apie 1744 m. pastatyta nauja katalikų koplyčia, pagal kurią XVIII–XIX a. vietovė buvo kitaip vadinama Koplyčiomis (lenk. Kaplice, Kaplica).
XIX a. dvarui priklausė 10 valakų (apie 210 ha) žemės, o jį valdė bajorai Domeikos. Šalia plytėjo buvo Jonavos valsčiaus Panoterių kaimas, kuriame 1859 m. buvo 6 dūmai.[3] Greta koplyčios XIX a. susiformavo miestelis, iki XX a. vadintas Koplyčiomis. 1864 m. koplyčia atnaujinta ir praplėsta.
1918 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1919 m. – Panoterių valsčius ir Panoterių seniūnija. 1923 m. kaime buvo 21 sodyba, miestelyje – 20, o dvare – 3 kiemai.[4] Lietuvos žemės reformos metu kaimas ir dvaras buvo prijungti prie miestelio. Tarpukariu miestelyje veikė valsčiaus savivaldybė, policijos nuovada, paštas, pradžios mokykla, sveikatos punktas, vartotojų kooperatyvas „Aušra“, smulkaus kredito draugija, pora krautuvių.
II pasaulinio karo metu sudegė bažnyčia, 1946 m. maldos namai įrengti gyvenamajame name. 1944 m. rugsėjo 1 d. atidaryta progimnazija, kuri vėliau tapo vidurine mokykla. Nuo 1949 m. miestelis buvo „Aušros“, vėliau – Panoterių kolūkio centrinė gyvenvietė.
1992 m. įkurta Panoterių žemės ūkio bendrovė, 1994 m. pastatyta nauja, mūrinė Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, vidurinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę mokyklą. 2016 m. patvirtintas Panoterių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1861–1915 m. | Jonavos valsčius | Kauno apskritis |
1919–1940, 1941–1944 m. | Panoterių seniūnijos centras, Panoterių valsčiaus centras | Ukmergės apskritis |
1940–1941, 1944–1950 m. | Panoterių apylinkės centras, Panoterių valsčiaus centras | |
1950–1955 m. | Panoterių apylinkės centras | Ukmergės rajonas |
1955–1962 m. | Jonavos rajonas | |
1962–1963 m. | Ukmergės rajonas | |
1963–1965 m. | Markutiškių apylinkė | |
1965–1976 m. | Jonavos rajonas | |
1976–1995 m. | Šilų apylinkė | |
1995–2009 m. | Šilų seniūnija | Jonavos rajono savivaldybė |
2009– | Panoterių seniūnaitijos centras, Šilų seniūnija |
Kultūros centras
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Panoterių kultūros centrui priklauso satyrinė humoro grupė „Liktarna“ (režisierė J. Adomaitienė). Kolektyvas turi 10 narių, koncertuoja Jonavos rajono kultūros centruose, įmonėse ir organizacijose, dalyvauja įvairiose rajoninėse šventėse, Jonavos bei Kauno apskrities rudens mugėse, kitų Lietuvos miestų ir miestelių kultūriniuose renginiuose.
Kultūros centre rengiamas regioninis kaimo teatrų mėgėjų festivalis „Tėviškės pastogėj“, skirtas kraštiečio, poeto, dramaturgo Petro Vaičiūno (1890–1959) gimimo metinėms paminėti (liepos mėn.). Kultūros centro darbuotojos organizuoja tradicines kalendorines Trijų Karalių, Užgavėnių, Joninių, Sekminių ir Kalėdų šventes. Tradicija tapo kaimo šventė „Čia mes, čia – mūsų žemė”, Motinos dienos minėjimas, Vaikystės šventė, skirta vaikų gynimo dienai, sportinė-pramoginė vasaros pabaigos šventė jaunimui, liaudiškos gegužinės, „Kaimynėli, sveikas būk“ ir įvairūs kiti renginiai vaikams, jaunimui ir bendrai auditorijai.
Kultūros centre gyvuoja folklorinis ansamblis „Vosilkėliai“ , kuriam vadovauja muzikos mokytoja E. Veselkienė.
Kultūros paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Paveikslas „Šv. Juozapas“ (XIX a.; aliejus, drobė; autorius nenustatytas);[5]
- Varpas (XIX a.; metalas; autorius nenustatytas).[5]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2021 m. | |||||||
1859 m. | 1903 m. | 1914 m. | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
60 | 172 | 190 | 242 | 238 | 254 | ||
1979 m.sur.[9] | 1986 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur. | ||
332 | 390 | 394 | 399 | 360 | 321 | ||
|
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gyveno (gyvena)
- Iki 1863 m. – Ignotas Smilgevičius, kunigas, tremtinys, už pasisakymus prieš rusišką mokyklą 1863 m. ištremtas į Permės, o po amnestijos 1872 m. perkeltas į Kuršo guberniją.
- 1930–1934 m. – Juozas Šibaila (1905–1953), Lietuvos pedagogas, rezistencinio judėjimo organizatorius, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko padėjėjas.[14]
- Kazimieras Juška (1914 - 1995), nepriklausomos Lietuvos karo lakūnas, pedagogas, ilgametis Panoterių vidurinės mokyklos mokytojas.
- Nuo 1973 m. – Vytautas Kazimieras Pesliakas (1937–), kunigas altarista, ilgametis Panoterių parapijos administratorius (1973–2009 m.) ir naujosios bažnyčios statytojas, Kauno arkivyskupijos Kredito unijos Paskolų komiteto pirmininkas.[15]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Panoteriai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 548 psl.
- ↑ Kaplice (1, 2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 824 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 499–500
- ↑ 5,0 5,1 Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 620
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Panoteriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 759 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Panoteriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 299
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras: Juozas Šibaila-Merainis, Diedukas
- ↑ Anykštėnų biografijų žinynas: Vytautas Kazimieras Pesliakas
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Panoteriai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 548 psl.
- Panoteriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 299
- Apylinkės ir istorija Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
- Kultūros vertybių registras: Paveikslas „Šv. Juozapas“
- Kultūros vertybių registras: Varpas
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
BUKONYS – 8 km Mankūnai |
Gudoniai | SIESIKAI – 12 km Tarakėliai – 4 km |
|||||||||
Milagainiai – 4 km ŽEIMIAI – 13 km |
|
Piliakalniai | |||||||||
Šemetiškiai ŠILAI – 10 km JONAVA – 19 km |
Pageležiai – 9 km |