Paprastasis bukas
| Fagus sylvatica |
|---|
.JPG?lang=lt) Paprastasis bukas |
| Apsaugos būklė |
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Fagus sylvatica L., 1753 |
| Paplitimas |
 Paprastojo buko apytikslis savaiminio paplitimo arealas (pagal 2017 m. šaltinius)
|
Paprastasis bukas (lot. Fagus sylvatica) – bukinių (Fagaceae) šeimos, bukų (Fagus) genties lapus metančių medžių rūšis.
Paplitimas ir augavietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Auga Europos lygumose bei kalnuose. Pagrindinis jo arealas – Vidurio Europa. Taip pat paplitęs pietinėje Skandinavijoje, Didžiosios Britanijos salos pačiuose pietryčiuose, netolygiai beveik per visą Prancūziją, Iberijos pusiasalio šiaurinėje dalyje, taip pat arealas netolygiai, bet nusidriekęs per visą Apeninų pusiasalį, Korsikoje, negausiai šiaurinėje Sicilijoje, taip pat netolygiai per visą Balkanų pusiasalį, Rumunijos visoje dalyje išskyrus į pietus nuo Transilvanijos Alpių. Taip pat beveik visoje vakarų Ukrainoje bei dalyje Krymo pusiasalio. Balkanų pačiuose pietryčiuose (Turkijoje) bei Kryme, paprastojo buko arealas persipina su rytinio buko (Fagus orientalis) miškais.
Paplitimas ir augavietės Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paprastojo buko žiedadulkių kartu su kitomis (įskaitant Selaginella selaginoides, Ephedra distachya, Drosera intermedia), jau išnykusiomis Lietuvoje augalų rūšimis buvo rasta Girutiškio gamtiniame rezervate, bet Lietuvoje buvo ilgam išnykęs ir jo riba buvo atsitraukusi tolokai į pietų Europą, dėl klimato pasikeitimų. Dabar paprastasis bukas vėl jau yra beveik pasiekęs Lietuvos pietvakarinę ribą (pačioje Lietuvoje buvo introdukuotas XIX a.), iki čia išplitęs iš ledynmečio vadinamosios prieglobsčio zonos pietų Balkanų pusiasalyje ir manoma, kad klimatui šylant jis ir toliau savaime plis į šiaurę. Paprastasis bukas sėkmingai auga kiek švelnesnio klimato, šiltesnių žiemų ir apskritai šiltesnio klimato Lietuvos dalyje, jos pietvakariuose – Šilutės ir Jurbarko mišriuosiuose miškuose. Lietuvoje auginamas parkuose, želdynuose, yra nedidelių, negausiai augančių paprastojo buko medynų šalies pietvakariuose ir šiaurėje, bet didesnių nei 1 hektaro grynų buko medynų nepasitaiko (pagal 2012 metus).
Nedidelių, mišrių paprastojo buko medynų, kuriuose jie auga pirmajame miško arde, yra Šilutės miškų urėdijos Norkaičių girininkijos teritorijoje – Kliošių ir Ašpurvių miškuose, bei prie Klaipėdos esančiame Girulių miške, taip pat Pajūrio regioniniame parke, netoli Olando kepurės. Auga ir Bubliškių, Paežerių, Renavo, Žagarės, Dabikinės, Degaičių, Eglesių, Paliesių parkuose. Kauno apylinkėse yra apie 20 hektarų mišrių su kitais medžiais medynų. Dar didesnį plotą užima medynai, kuriuose paprastieji bukai auga paprastųjų pušų ir paprastųjų ąžuolų antrame arde, o tokių medynų yra Šilutės miškų urėdijos Norkaičių girininkijoje apie 35 hektarus ir Jurbarko miškų urėdijos Jūravos bei Viešvilės girininkijose (Karšuvos girioje).
Manoma kad didžiausi paprastieji bukai auga Šilutės rajono savivaldybėje bei prie Priekulės miestelio, kairiajame Minijos krante esančiame Kliošių miško parke. Anot V. Ramanausko (1960 m.), čia jie (apie 40 buko medžių) augo su kitais stambiais vietiniais medžiais ir didžiausi iš jų siekė virš 30 m aukštį, o kamieno skersmuo buvo 70 cm storio, šiems medžiams buvo apie 80 metų. Nepaisant to, kad medynas buvo tankus, o trakas gerai sužėlęs, būta ir paprastojo buko čia išdygusių jaunų medelių. Visai neseniai penkiolikai paprastųjų bukų buvo suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas. Aukščiausi ir stambiausi paprastieji bukai Kliošių miško parke yra 38 metrų aukščio ir 129 cm skersmens kamienu. Anot M. Navasaičio, (2004 metai), kad iš Žagarės parko 1959 metais surinktų riešutų išauginti paprastieji bukai vidurio Lietuvoje yra atsparūs šalčiui, nors rytų Lietuvoje šaltomis žiemomis bukai apšąla arba žūsta.
Paprastieji bukai mėgsta purius, derlingus, drėgnokus priemolius ir priesmėlius. Gerai auga drėgname pajūrio klimate. Pakantus ūksmei, bet neatsparus šalčiui.
Saugomi bukai, GPO
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Požymiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienanamis augalas. Miškuose augančių paprastųjų bukų laja siaura, pakilusi aukštai, atvirose vietose išplatėjusi, kūgio formos. Žievė lygi, plona ir sidabriškai pilka. Ūgliai apvalūs, tamsiai rausvai rudi, pradžioje plaukuoti, vėliau pliki. Pumpurai 15-20 mm ilgio, liauni, šviesiai rudi su daug žvynelių, pražanginiai, verpstiški, nusmailėjusiais aštriais galais, išsidėstę dviem eilutėmis. Paprastasis bukas žydėti pradeda 30-80 metų amžiaus. Žiedas – žirginys. Lapai paprasti, ovalūs, priešiniai, gale smailėjantys, ryškiai tamsios žalios spalvos, žvilgančios, plikos viršutinės pusės ir šviesesnės, apatinės pusės, 6-10 cm ilgio, iki 5 cm pločio. Lapų kraštai lygūs, truputį dantyti ar banguoti. Rudenį lapai tampa gelsvai oranžiniais ir dalis jų išsilaiko per visą žiemą. Lapkotis apie 1 cm ilgio bei plaukuotas. Kuokeliniai žiedai geltonai rudi, rutuliškuose, apie 1 cm skersmens, į galvutes panašiuose žiedynuose, nusvirusiuose ant ilgų kotelių. Piesteliniai žiedai žali, trumpu plaukuotu koteliu, po 2-3, kartais 4 tų pačių metų ūglių viršūnėje. Goželė 2-2,5 cm ilgio, veltiniškai plaukuota ir su odiškais dygliukais. Goželėje 2-4 tribriauniai apie 1,5 cm ilgio kaštoninės spalvos riešutėliai, kurie prinoksta rugsėjo pabaigoje-spalio mėnesį ir netrukus pradeda kristi, ypatingai po pirmųjų šalnų.
Įprastai bukai žydi lapojant – gegužės mėnesį. Derėti pradeda nuo 30-40 metų ir gausiai dera kas 3-5 metai. Viename kilograme paprastai būna apie 4000 riešutų.
Matmenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aukščiausi magnolijunų vietiniai medžiai Europoje. Vidutiniškai užauga 25-35 m, rečiau iki 45 m ir labai retais atvejais iki 52 m aukščio. Belgijos Zonijos miške auga trys medžiai virš 45 m aukščio – 45,65 m, 45,40 m, 45,30 m (remiantis pagal Leo Goudzwaard, Jeroen Philippona 2011 metais). Kamieno skersmuo iki 1,5-2 m, retesniais atvejais, bet senų medžių kamieno skersmuo pasitaiko maksimaliai iki 2,5-3 m skersmens. JK auga 7,80 m kamieno apimties medis (matuotas 1,50 m aukštyje, vasario 5 d., 2012 metais). Jo aukštis 32 m (aukštis matuotas lazerio pagalba).
Paprastieji bukai auga lėtai. Nuo daigo išdygimo iki 30-50 metų paprastasis bukas paauga nuo 40-70 cm aukščio per metus, vėliau su amžiumi augimo tempai lėtėja.
Amžius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įprastai amžius siekia 200–300, kartais ir daugiau kaip 300 metų. Italijoje žinomi sulaukę 503 metų bukai, bet tokie atvejai ypač reti ir nebūdingi šiems medžiams.
Paprastųjų bukų ir bukynų miškų kitos savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bukai sugeria daug šviesos ir padengia žemę storu nukritusių lapų sluoksniu, todėl antžeminė augmenija tokiame miške gali būti negausi. Bukas auga labai įvairiose dirvose, tiek rūgštinėse, tiek ir šarminėse, jei tik jos nėra užtvindytos.
Buko mediena sunki, kieta, atspari lenkimui ir dažnai naudojama baldams gaminti. Jaunų medžių mediena tolygios spalvos, senesnių medžių kamieno centre išryškėja raštai (vok. kernbuche). Praeityje tie raštai buvo laikomi defektu, tačiau šiuo metu jie trūkumu paprastai nebelaikomi ir net pageidaujami. Iš jos taip pat kai kada gaminami būgnai, kurių tonas kitoks nei labiau paplitusių klevo ar beržo būgnų. Atvirame ore mediena nėra atspari ir ilgaamžė.
Buko malkos lengvai skyla ir ilgai dega tolygia, šviesia, nesikeičiančia liepsna. Medienos gabalai taip pat naudojami alaus gamyboje specifiniam skoniui suteikti.
Buko vaisiai iš esmės valgomi, tačiau juose esama šiek tiek silpnai nuodingų medžiagų – suvalgius apie 50 riešutų galima susirgti. Iš riešutų spaudžiamas aliejus jau nebėra nuodingas ir praeityje buvo masiškai išgaunamas maistui. Tai ne visada apsimoka, nes surinkti riešutus reikia daug darbo jėgos.
Pavadinimas ir sinonimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokslinio, lotynų kalba pavadinimo autorius Karlas Linėjus gyvenęs 1707–1778 metais. Turi šiuos sinonimus:
|
|
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „IUCN Red list - Fagus sylvatica“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2017-01-12. Straipsnis anglų k.
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- worldplants.de / Fagus sylvatica L. | Anglų kalba
- worldfloraonline.org / Fagus sylvatica L. | Anglų k.
- powo.science.kew.org / Fagus sylvatica | Anglų k.
- theplantlist.org / Fagus sylvatica L. Archyvuota kopija 2022-12-22 iš Wayback Machine projekto. | Anglų k.
- tropicos.org / Fagus sylvatica L. | Anglų k.
- ipni.org / Fagus sylvatica L. | Anglų k.
- euforgen.org / Paprastojo buko savaiminio paplitimo žemėlapis ir detali informacija | Anglų k.
- monumentaltrees.com / The thickest, tallest, and oldest European Beeches (Fagus sylvatica) | Anglų k.
- pfaf.org / Fagus sylvatica Archyvuota kopija 2012-11-30 iš Wayback Machine projekto. | anglų k.
- wald.de / Die Rotbuche | vokiečių kalba
- inaro.de / BUCHE, ROTBUCHE Archyvuota kopija 2012-08-23 iš Wayback Machine projekto. | vokiečių k.
- lwf.bayern.de / Die Rotbuche (Fagus sylvatica L.) - Baum des Jahres 1990 | vokiečių k.
- der-wald.jimdo.com / Buchen | vokiečių k.
- schreiner-seiten.de / Buche | vokiečių k.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Paprastojo buko riešutai -
Atviroje vietoje augantys turi plačią lają. 840 cm kamieno apimties individas iš Meklenburgo-Pomeranijos -
Paprastasis bukas augantis Užkarpatės srities Ugolsko-Širokolužansko bukų sengirėje -
Jauni paprasto buko lapeliai (Zelandijos saloje, Danija) -
-
-
Bukynas vasarą -
-
Paprastieji bukai Biogrado miško nacionaliniame parke -
-
Paprastųjų bukų alėja Valonijos Hestro komūnoje -
Paprastųjų bukų alėja Van Tervureno (Van Tervuren) arboretume (Belgija) -
Paprastųjų bukų alėja Šiaurės Airijos Antrimo grafystėje -
Pakepinti paprastojo buko riešutai -
Kelmas (skersinis kamieno pjūvis) -
Paprastojo buko medienos pavyzdys -
Paprastojo buko medienos pavyzdys muziejuje -
Iš paprastojo buko medienos pagamintas parketas -
-
Mediena naudojama ir Marselio (Prancūzija) metro traukinių stabdžių komponentų gamybai
.jpg?lang=lt)
.jpg?lang=lt)
