Pereiti prie turinio

Podolės gubernija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Podolės gubernija
ukr. Подільська губернія
rus. Подольская губерния

 

1793 – 1925
Podolės gubernija Rusijos imperijoje
Valstybė Rusijos imperijos vėliava Rusijos imperija
Administracinis centras Podolės Kamenecas
Oficialios kalbos ukrainiečių, jidiš
Gyventojų 3 018 299 (1914)
Plotas 42 000 km²

Podolės gubernija (ukr. Подільська губернія, rus. Подольская губерния) – Rusijos imperijos gubernija. Centras – Podolės Kamenecas.

Kameneco sritis įkurta 1793 m. vietoje buvusių Podolės ir Braclavo vaivadijų, po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.[1] 1795 m. gegužės 12 d. ar liepos 16 d. ji reformuota į Podolės vietininkystę, kuri 1796 m. gruodžio 23 d. tapo Podolės gubernija.[2]

Po Rusijos imperijos žlugimo gubernija 1925 m. birželio 3 d. atiteko Ukrainos TSR.

1913 m. gubernijoje buvo 12 apskričių:[3]

  • Baltos,
  • Braclavo,
  • Haisyno,
  • Jampolio,
  • Letyčivo,
  • Lytyno,
  • Mohilivo,
  • Novo Ušycų,
  • Olhopolio,
  • Podolės Kameneco,
  • Proskurivo,
  • Vinycios.

Pagrindiniai miestai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1897 m. gyventojų surašymo duomenys:

  • Podolės Kamenecas – 35 934 (žydai – 16 112, ukrainiečiai – 9 755, rusai – 7 420)
  • Vinycia – 30 563 (žydai – 11 456, ukrainiečiai – 10 862, rusai – 5 206)
  • Balta – 23 363 (žydai – 13 164, rusai – 5 385, ukrainiečiai – 4 124)
  • Chmelnyckis – 22 855 (žydai – 11 369, ukrainiečiai – 4 425, rusai – 3 483)
  • Podolės Mogiliavas – 22 315 (žydai – 12 188, ukrainiečiai – 6 512, rusai – 2 668)
  • Žmerynka – 12 908
  • Chmilnykas – 11 657 (žydai – 5 979, ukrainiečiai – 5 375, lenkai – 150)
  1. область.[neveikianti nuoroda] – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
  2. Подольская губерния. Archyvuota kopija 2022-12-29 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
  3. Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 161 (PDF 61–62 psl.)