Rudaminos piliakalnis

Rudaminos piliakalnis su gyvenviete (valstybės saugomas kultūros paminklų kompleksas: unikalūs kodai: komplekso – 22941, piliakalnio – 5308, gyvenvietės – 22942; senieji registro kodai: komplekso – A187KP, piliakalnio – A1874K1P, gyvenvietės – A187K2P; senas kultūros paminklų sąrašo numeris – AR590) – piliakalnis ir papėdės gyvenvietė šiaurės vakarinėje Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 0,9 km į pietvakarius nuo kelio 134 Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija , tarp Rudaminos miestelio ir Keistutiškės kaimo (Lazdijų seniūnija), kelio Rudamina–Bulotiškė kairėje pusėje.

Piliakalnis

Įrengtas atskiros, aplinkoje dominuojančios kalvos viršūnėje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 75 m ilgio ir 51 m pločio, vakariniame ir šiauriniame pakraščiuose žemesnė, įrengta kalvos šlaite. Jos pietvakarinėje dalyje stūkso masyvus stambiagrūdžio rausvo granito riedulys. Aikštelę iš visų pusių juosia 2–3 m aukščio ir 10–16 m pločio gynybinis pylimas, kurio išoriniai šlaitai statūs, 5–8 m aukščio. Žemiau jų prasideda nuolaidesni natūralūs kalvos šlaitai. Bendras šlaitų aukštis – iki 25 m.^[1]

Piliakalnio pietiniame ir pietvakariniame pakraščiuose yra dvi didelės, 1941 m. iškastos duobės, o šiauriniame gale pylimas perkastas padarant įvažiavimą.

Piliakalnis dirvonuoja, palei pylimą auga liepos.

Pietinėje ir šiaurinėje papėdėse, 4 ha plote buvusi papėdės gyvenvietė.

Bendras teritorijos plotas – 22,83 ha.

Rudaminos piliakalnis – legendinė kunigaikščio Ringaudo pilis
Pilies vartų vieta (vaizdas iš kiemo pusės)
Piliakalnio aikštelės vaizdas nuo pilies vartų
Apeiginis (?) akmuo aikštelės pietvakariniame pakraštyje
Rudaminos piliakalnis. Pasak legendos jame karūnuotas buvo Lietuvos karalius Mindaugas
Rudaminos piliakalnio vaizdas nuo Elveriškės piliakalnio

Istorija

Piliakalnis – vienas žymiausių Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų. Jis įrengtas poledynmečiu susiformavusioje kalvoje, kurios aukštis virš jūros lygio 198 m, plotis 60 m, ilgis 83 m.

Gynybiniams tikslams piliakalnis naudotas V–XIV a., įrengtas per 4 kartus. Ankstyvąją įtvirtintą gyvenvietę saugojo kalvos kraštu atitverta medinė tvora. Jai sudegus iš molio buvo suplūktas ir viršuje akmenimis sutvirtintas 1 m aukščio pylimas su medine užtvara. Užtvarai sudegus pylimas paaukštintas iki 2 m, o viršuje pastatyta gynybinė siena. Jai taip pat sudegus, ant pylimo buvo supiltas dar 1 m aukščio drėgno smėlio sluoksnis, kurio viršus sutvirtintas plūktu moliu, o šlaitai – akmenimis. Virš pylimo kilo mediniai gynybiniai įtvirtinimai. Pylimo išorinėje pusėje rasti strėlių antgaliai liudija, kad gynybiniai įtvirtinimai sudegė per smarkų pilies puolimą, prieš tai apšaudžius ją iš lankų.

Juozapas Radziukynas teigė, kad ant piliakalnio stovėjo kunigaikščio Ringaudo pilis (pastatyta 1240 m.), kurioje karaliumi vainikuotas Mindaugas. Pilis sunaikinta kryžiuočių 1381 m., kai šturmui buvo panaudotos paraku šaudančios bombardos.^[2]

Piliakalnį apleidus, jo teritorija priklausė Rudaminos dvarui. Vykdant Lietuvos žemės reformą, piliakalnis 1926 m. buvo perduotas Švietimo ministerijai, kuri per Seinų apskrities pradžios mokyklų inspektorių juo rūpintis patikėjo Rudaminos pradžios mokyklos vedėjui. Rudaminos pavasarininkai 1932 m. piliakalnį apsodino liepomis, įrengė takus.

Kraštą okupavus sovietų Rusijai, piliakalnio pietiniame - pietvakariniame pakraštyje raudonarmiečiai 1941 m. iškasė dvi didžiules duobes dotams įrengti.

1972 m. piliakalnis su gyvenviete įrašytas į respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą.^[3] 1992 ir 1997 m. archeologinis kompleksas registruotas kultūros vertybių registre, 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paminklu, 2007 m. įrašytas į išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašą.^[4]

Tyrimai

1909 m. piliakalnį aprašė kraštotyrininkas Juozapas Radziukynas.^[5] 1918 m. aikštelės pakraščius tyrinėjo Vokietijos kariuomenės karininkai, aptikę įvairių radinių.^[6]

1954 m. žvalgė Pranas Kulikauskas, 1965 m. tyrinėjo Pranas Kulikauskas ir Regina Kulikauskienė (Istorijos institutas), aikštelėje ištyrę 320 m² plotą ir padarę šiaurinio pylimo skersinį pjūvį. Tyrimų metu aptiktas 0,4–2 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta židinių liekanų, geležinių įmovinių ir įtveriamųjų strėlių antgalių, žalvarinė segė, įvijinių žiedų, kabutis, diržo sagtis, stiklinis karolis, gyvulių kaulų, suanglėjusių grūdų, grublėtos ir žiestos keramikos.^[7]

1962 m. žvalgė Vytautas Daugudis (Istorijos institutas).^[8] Žvalgymų metu aptiktas šalia piliakalnio buvusios papėdės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis su lipdytos lygiosios ir grublėtosios keramikos bei žiestos keramikos šukėmis.

Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Aplinkiniai piliakalniai

Elveriškės piliakalnis 1,3 km

Maišymų piliakalnis 2,5 km

Papalazdijų piliakalnis 4 km

Verstaminų I piliakalnis 8,5 km

Buniškių piliakalnis 5 km

Papalazdijų piliakalnis 9 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Literatūra

Pranas Kulikauskas. Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnio 1965 m. tyrinėjimų duomenys. – Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai: Istorija. – Vilnius, 1972. – T. XIII (2). – P. 83-109
Pranas Kulikauskas. Užnemunės piliakalniai. – Vilnius, 1982. – P. 26-27, 36, 40, 42, 44, 46, 58, 64, 82-84, pav. 61-81
Vytautas Kazakevičius. Geležies amžiaus strėlės Lietuvoje II–XII/XIII a. – Vilnius, 2004. – P. 23, 27, 48, 71¬-72, 74.
Laikas pasirūpinti Rudaminos piliakalniu. – Lietuvos aidas – 1933 m. – Nr. 80
Lietuvos TSR archeologijos atlasas: piliakalniai. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 147-148, eil. Nr. 645
Rytas – 1934 m. gegužės 25 d. – Nr. 117
Rudamina (Seinų apskr.). Užmirštas piliakalnis. – Suvalkietis – 1933 m. – Nr. 15
Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. – Vilnius, 1997. – P. 86-87

Šaltiniai

↑ Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela. Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 2. – P. 36-39
↑ Valstybės archeologijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 79. – L. 128
↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 142, eil. Nr. 590
↑ Rudaminos piliakalnis su gyvenviete, Lazdijų r. sav., Rudaminos mstl. (Lazdijų sen.). – Kultūros vertybių registras
↑ Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. – Varšuva, 1909. – P. 32-33
↑ Pranas Kulikauskas. 1954 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Užnemunėje dienoraštis. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 25. – L. 35
↑ Pranas Kulikauskas, Regina Kulikauskienė. Rudaminos piliakalnio tyrinėjimai (1965 m.). – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 296
↑ Vytautas Daugudis. 1962.V.7–12 d. d. Istorijos instituto archeologinės žvalgomosios išvykos į Užnemunę ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 164. – L. 18-19

Nuorodos

Vikiteka: Rudaminos piliakalnis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela. Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 2. – P. 36-39

[2] Valstybės archeologijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 79. – L. 128

[3] Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 142, eil. Nr. 590

[4] Rudaminos piliakalnis su gyvenviete, Lazdijų r. sav., Rudaminos mstl. (Lazdijų sen.). – Kultūros vertybių registras

[5] Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. – Varšuva, 1909. – P. 32-33

[6] Pranas Kulikauskas. 1954 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Užnemunėje dienoraštis. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 25. – L. 35

[7] Pranas Kulikauskas, Regina Kulikauskienė. Rudaminos piliakalnio tyrinėjimai (1965 m.). – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 296

[8] Vytautas Daugudis. 1962.V.7–12 d. d. Istorijos instituto archeologinės žvalgomosios išvykos į Užnemunę ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 164. – L. 18-19

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]