Dongai
| Dongai | |
|---|---|
 Dongų naujieji metai
| |
| Gyventojų skaičius | 2 960 293 |
| Populiacija šalyse | Kinija, Vietnamas |
| Kalba (-os) | dongų kalba |
| Religijos | budizmas, politeizmas |
| Giminingos etninės grupės | mulao, maonaniai |
Dongai (kin. 侗族, pinyin: Dòngzú) – viena iš 56 Kinijos Liaudies Respublikos pripažintų tautinių mažumų. Pastaroji etninė grupė labiausiai žinoma dėl savo išsskirtinės architektūros. Pagrindinė dongų veiklos sritis yra žemės ūkis. Gyvendami lygumų tipo apylinkėse, dongai daugiausiai verčiasi ryžių ir javų auginimu. Taip pat auginama ir medvilnė, tačiau ji yra labiau prekybinė medžiaga. Be žemės ūkio, dongai taip pat verčiasi ir žuvininkyste. Šiuo metu dongai daugiausiai gyvena Kinijos Guidžou, Hunano ir Guangsi provincijose. Nedidelė diaspora gyvena Tujenkvango provincijoje, Vietname.[1]
Kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maždaug 1100 m. pr. m. e. pietininėje dabartinės Kinijos dalyje apsigyveno vadinamosios jue etninės grupės atstovai. Vėliau, dėka nuolatinės migracijos pasekmių jue žmonės vis labiau plito po regioną kol galų gale išsiskyrė į kelias etnines subgrupes apimančias dongus, mulao, šujus, bajus, džuangus ir kitas.
Manoma, kad jue žmonės kalbėjo tajų kalbų grupei būdinga kalba. Dabartiniu metu dauguma tajų kalba kalbančių žmonių gyvena Tailande.
Pirmieji dongus minintys šaltiniai siekia dar Senovės Kinijos laikus kuomet valdė Qing dinastija (221–206 pr. m. e.). Yra laikoma jog dongų tautą tautą sudaro pietinės ir šiaurinės dongų atšakos. Šiuo metu Kinijos Liaudies Respublikoje gyvena 2 960 293 dongų.
Religija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dongų religija yra labai įvairialypo pobūdžio, turinti kinų budizmo ir pagonybės elementų. Apeigos dažniausiai remiasi gyvūnų ar jau paruošto maisto aukojimu. Kam aukojama priklauso nuo vietovės, tačiau išskiriama jog dievybė Sa dažnai dongų suvokiama kaip viena svarbiausių religinių būtybių. Kiti dongų dievai dažnai įsivaizduojami kaip dvasios, neturinčios materialaus kūno. Dongai kaip ir daugelis pasaulio tautų savo dievybes skiria į blogas bei geras, tačiau netiki jog iš prigimties tam tikros dievybės atstovauja griežtai vien gerąją ar blogąją pusę.
Dongai taip pat išpažįsta protėvių kultą. Paprastai tai suvokiama kaip giminės senolių garbinimas. Praktiškai kiekvienuose dongų namuose yra išskirta tam tikra vieta giminės senolių dvasioms pagerbti. Tose vietose būna paruošta numirusio protėvio piešinys, paveikslas ar net nuotrauka. Dažnai protėvius garbinantys ritualai pasireiškia pietų metu, kuomet šeima prieš valgydama visada paruošia aukojimui tam tikrą nedidelį maisto kiekį protėvių dvasioms pagerbti.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Labiausiai dongų kultūra žinoma dėl savo išskirtės architektūros bruožų. Kiekvienoje dongų gyvenvietėje galima aptikti „dengtųjų tiltų“ ar „būgninių bokštų“. Būgniniai bokštai, dėl savo išvaizdos labai primena pagodas, tačiau turi kitokią paskirtį. Dideli būgnai talpinami būgninio bokšto viduje skirti įspėti gyvenvietės gyventojus apie bet kokio pobūdžio pavojus. Praeityje, būgniniais bokštais dažniausiai būdavo įspėjama kuomet kaimui grėsdavo būsimas užpuolimas iš gretimų gyvenviečių. Įprasta būgninio bokšto buvimo vieta yra gyvenvietės centre.
Kadangi dongai dažniausiai gyvena palei upes, išsivystė tam tikra tiltų statymo maniera arba stilius. Vadinamieji dongų „dengtieji tiltai“ nėra skirti vien susisiekimui. Kartu jie atlieka ir religinio altoriaus funkciją. Tilto viduje paprastai yra speciali vieta, kur būtų galima atlikti įvairias religines apeigas dažniausiai susijusias su sėkmės iššaukimu. Vienas įspūdingiausių dongų sukurtų tiltų yra Chengyange, Guangsi provincijoje. 64,4 m. ilgio, 3,4 m pločio ir 10,6 m aukščio statinys yra gausiai lankomas turistų objektas.
Pagrindinė dongų statybinė medžiaga yra mediena, ji yra sudedamoji kone kiekvieno statinio sudedamoji dalis.
Dongai taip pat žinomi dėka savo išskirtinių švenčių. Viena jų – Dongiečių festivalis, kuomet pirmąją vienoliktojo mėnesio pagal mėnulio kalendorių dieną, dongai mini derliaus nuėmimo laikotarpį.
Vadinamoji Ryžių ragavimo šventė būna tuomet, kada subręsta pirmasis ryžių derlius. Visos šeimos nurinkdamos pirmajį derlių, ryžius panaudoja įvairiems šventiniams kepiniams gaminti, kurie taip pat naudojami ir protėviams pagerbti.
Be savų švenčių dongai mini ir Kinijoje jau įprastas šventes tokias kaip, Naujieji metai, rudens lygiadienis ar Drakono valčių šventė.
Raštas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kiek yra žinoma, iki pat 1958 m. dongai nė karto neturėjo jokios rašto sistemos. Tautos istorija dažniausiai buvo perduodama iš lūpų į lūpas dainų arba pasakų pavidalu.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dongai Britannica enciklopedijoje (anglų kalba)
- Dongų krikščioniškos bendruomenės puslapis Archyvuota kopija 2010-01-31 iš Wayback Machine projekto. (anglų kalba)
- Travel China Guide (anglų kalba)
- OMF draugijos puslapis Archyvuota kopija 2009-12-30 iš Wayback Machine projekto. (anglų kalba)
- Easy Tour China Archyvuota kopija 2009-11-24 iš Wayback Machine projekto. (anglų kalba)
- Dongų dainos
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Edmondson, J.A. and Gregerson, K.J. 2001, „Four Languages of the Vietnam-China Borderlands“, in Papers from the Sixth Annual Meeting of the Southeast Asian Linguistics Society, ed. K.L. Adams and T.J. Hudak, Tempe, Arizona, pp. 101–133. Arizona State University, Program for Southeast Asian Studies. Expand.
| |||||||||||||||||||||||||
