Lietuvos miesteliai

Akademijos miestelis Kauno rajone – didžiausias Lietuvos miestelis (2928 gyventojai 2021 m.)

Lietuvos miesteliai – Lietuvos gyvenvietės, apibrėžtos LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme kaip „kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai“. Tai kaimo vietovės, t. y. jų gyventojai priskiriami kaimo gyventojams. Iš viso 2024 m. Lietuvoje yra 253 miesteliai. Lietuvoje miestelio statusas paprastai suteikiamas atsižvelgiant į istorines aplinkybes, o ne pagal gyventojų skaičių. Dauguma miestelių turi savo herbus.

Praeityje miesteliai sudarė tarpinę grandį tarp miesto ir kaimo, turėjo specifinių lengvatų. Po II pasaulinio karo teisiškai miesteliai nebesiskiria nuo kaimų, o šnekamojoje kalboje termino vartojimas tapo lakus – tai gali būti ir miesto statusą turinti gyvenvietė (pvz., Troškūnai), ir kaimas (pvz., Pivašiūnai, Salakas), be to, kai kurie nominalūs miesteliai dėl savo mažumo gali būti vadinami kaimais (pvz., Žemoji Panemunė, Palėvenė). Senąją savo specifiką miesteliai prarado dėl to, kad sovietmečiu daug kaimų tapo panašūs į miestelius – savo žemės ūkio gyvenviečių tapo plano struktūra, gyventojų skaičiumi, švietimo, kultūros, prekybos, valdymo įstaigomis.

Sąrašas

Lietuvos miesteliai pagal dydį (2021 m. gyventojų surašymo duomenys):

1. Akademija – 2928
2. Jašiūnai – 2383
3. Pilviškiai – 1992
4. Rukla – 1987
5. Viečiūnai – 1788
6. Kairiai – 1729
7. Baisogala – 1694
8. Rumšiškės – 1664
9. Vėžaičiai – 1573
10. Maišiagala – 1562
11. Juodupė – 1549
12. Kvėdarna – 1548
13. Babtai – 1486
14. Leipalingis – 1469
15. Viduklė – 1425
16. Mickūnai – 1420
17. Kulautuva – 1393
18. Krekenava – 1375
19. Tirkšliai – 1357
20. Švėkšna – 1334
21. Lukšiai – 1243
22. Lapės – 1206
23. Darbėnai – 1203
24. Balbieriškis – 1195
25. Karmėlava – 1195
26. Gruzdžiai – 1187
27. Rusnė – 1131
28. Josvainiai – 1122
29. Žemaičių Naumiestis – 1087
30. Dovilai – 1077
31. Tryškiai – 1060
32. Kretingalė – 1047
33. Kužiai – 1033
34. Veiveriai – 1027
35. Merkinė – 963
36. Mosėdis – 916
37. Aukštadvaris – 861
38. Meškuičiai – 856
39. Liudvinavas – 843
40. Papilė – 827
41. Naujamiestis – 792
42. Igliauka – 774
43. Alanta – 773
44. Griškabūdis – 769
45. Šumskas – 765
46. Kartena – 763
47. Lekėčiai – 751
48. Alsėdžiai – 749
49. Šėta – 741
50. Butrimonys – 739
51. Girkalnis – 739
52. Kačerginė – 739
53. Vandžiogala – 736
54. Žeimiai – 734
55. Laukuva – 733
56. Rozalimas – 714
57. Ylakiai – 713
58. Plateliai – 713
59. Žeimelis – 709
60. Skaistgirys – 701
61. Seirijai – 679
62. Vainutas – 674
63. Klovainiai – 673
64. Svėdasai – 667
65. Pumpėnai – 661
66. Krakės – 649
67. Dotnuva – 643
68. Nemakščiai – 639
69. Saločiai – 638
70. Bezdonys – 636
71. Užpaliai – 630
72. Viešvilė – 623
73. Endriejavas – 614
74. Pajūris – 614
75. Veiviržėnai – 613
76. Žemaičių Kalvarija – 598
77. Akademija – 587
78. Dieveniškės – 578
79. Šiaulėnai – 575
80. Pakuonis – 574
81. Kaltinėnai – 572
82. Čekiškė – 559
83. Miežiškiai – 559
84. Adutiškis – 558
85. Giedraičiai – 553
86. Kražiai – 553
87. Kamajai – 548
88. Veliuona – 546
89. Pušalotas – 538
90. Žasliai – 536
91. Šiluva – 530
92. Sasnava – 529
93. Kuliai – 526
94. Vilkyškiai – 524
95. Kintai – 523
96. Semeliškės – 516
97. Šeštokai – 516
98. Eigirdžiai – 513
99. Grinkiškis – 513
100. Lenkimai – 513
101. Kruonis – 499
102. Nevarėnai – 494
103. Plikiai – 493
104. Tverai – 490
105. Vyžuonos – 490
106. Šaukėnai – 486
107. Luokė – 482
108. Kapčiamiestis – 478
109. Turgeliai – 475
110. Kruopiai – 465
111. Deltuva – 464
112. Seredžius – 461
113. Vadokliai – 460
114. Smilgiai – 459
115. Nemunėlio Radviliškis – 458
116. Vepriai – 458
117. Vaškai – 455
118. Sintautai – 453
119. Lygumai – 442
120. Salakas – 432
121. Sidabravas – 426
122. Žygaičiai – 426
123. Barstyčiai – 424
124. Žarėnai – 424
125. Onuškis – 421
126. Gudžiūnai – 420
127. Pagramantis – 412
128. Betygala – 406
129. Šunskai – 402
130. Raguva – 400
131. Krinčinas – 397
132. Siesikai – 397
133. Lioliai – 396
134. Katyčiai – 395
135. Pociūnėliai – 393
136. Kuktiškės – 391
137. Raudonė – 391
138. Judrėnai – 388
139. Tauragnai – 384
140. Laižuva – 375
141. Eržvilkas – 372
142. Vidiškiai – 370
143. Kriukai – 366
144. Musninkai – 366
145. Želva – 364
146. Židikai – 364
147. Šaukotas – 363
148. Bartninkai – 362
149. Leliūnai – 362
150. Šimonys – 358
151. Gardamas – 356
152. Jūrė – 355
153. Barzdai – 354
154. Jūžintai – 349
155. Vadžgirys – 349
156. Upyna – 343
157. Keturvalakiai – 341
158. Krokialaukis – 340
159. Debeikiai – 334
160. Kurkliai – 330
161. Kalnujai – 329
162. Pagiriai – 326
163. Daujėnai – 325
164. Gaurė – 325
165. Panoteriai – 321
166. Skapiškis – 321
167. Šakyna – 319
168. Papilys – 309
169. Vištytis – 304
170. Bazilionai – 302
171. Zapyškis – 302
172. Surviliškis – 299
173. Pikeliai – 296
174. Taujėnai – 289
175. Sudeikiai – 288
176. Žaiginys – 281
177. Gražiškiai – 275
178. Palonai – 274
179. Daugailiai – 270
180. Geležiai – 270
181. Teneniai – 270
182. Gudeliai – 262
183. Šventežeris – 262
184. Saldutiškis – 261
185. Lyduokiai – 256
186. Pavandenė – 254
187. Pašušvys – 252
188. Alizava – 247
189. Viešintos – 246
190. Gelvonai – 245
191. Joniškis – 245
192. Krosna – 244
193. Janapolė – 243
194. Pašvitinys – 239
195. Balninkai – 238
196. Kernavė – 238
197. Daukšiai – 235
198. Salamiestis – 231
199. Nerimdaičiai – 228
200. Karklėnai – 221
201. Antalieptė – 220
202. Kurtuvėnai – 216
203. Kriūkai – 214
204. Šilai – 213
205. Valkininkai – 213
206. Turmantas – 209
207. Tyruliai – 207
208. Krikliniai – 205
209. Batakiai – 204
210. Skiemonys – 204
211. Pernarava – 197
212. Rudamina – 197
213. Panemunis – 196
214. Mielagėnai – 191
215. Kaltanėnai – 190
216. Šimkaičiai – 190
217. Andrioniškis – 185
218. Žemaitkiemis – 185
219. Antašava – 184
220. Pabaiskas – 184
221. Rimšė – 184
222. Panemunėlis – 183
223. Dubingiai – 180
224. Pabiržė – 179
225. Tverečius – 169
226. Žvingiai – 168
227. Žalpiai – 167
228. Duokiškis – 163
229. Kupreliškis – 157
230. Ubiškė – 157
231. Vadaktai – 153
232. Surdegis – 148
233. Bagaslaviškis – 147
234. Nemunaitis – 145
235. Suvainiškis – 142
236. Šešuoliai – 142
237. Leckava – 140
238. Čedasai – 139
239. Stakiai – 139
240. Žvirgždaičiai – 132
241. Igliškėliai – 129
242. Salos – 128
243. Zibalai – 128
244. Traupis – 121
245. Lauko Soda – 117
246. Pašilė – 117
247. Subačius – 113
248. Truskava – 92
249. Gadūnavas – 88
250. Lyduvėnai – 71
251. Palėvenė – 63
252. Žemoji Panemunė – 58
253. Labanoras – 43

Bendrieji duomenys

1897 m. dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 271 miestelis, turintis >450 gyventojų, 1923 m. – 241 miesteliai. 1946 m. rugpjūčio 3 d. įsaku kai kurie miesteliai priskirti miesto tipo gyvenvietėms (Birštonas, Juodkrantė, Kačerginė, Kulautuva, Likėnai, Nida ir Preila), visi kiti – kaimo tipo. 1950 m. kai kurie jų tapo naujų rajonų centrais ir iki 1979 m. apie 30 jų gavo miesto teises, apie 20 – miesto tipo gyvenvietės. 1959 m. buvo 248 miesteliai, 1974 m. – 235.

Dabartinės Lietuvos teritorijoje 1923 m. buvo 274 miesteliai. Iki 1985 m. 54 iš jų tapo miestais, 7 – miesto tipo gyvenvietėmis, 5 – miestų dalimis, 46 – kaimais. Tuo pat metu miesteliais tapo 48 bažnytkaimiai, 22 kaimai ir 3 dvarai. Taip 1985 m. Lietuvoje buvo 235 miesteliai – neįskaitant naujųjų sovietinių miestelių, kadangi sovietmečiu miesteliais buvo nominaliai vadintos ir kai kurios greta miestų įsikūrusios gyvenvietės bendravardės gyvenvietės, po Nepriklausomybės atgavimo tapusios kaimais arba prijungtos prie didesniųjų gyvenviečių.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, XX a. pabaigoje miestelių pokyčiai vyko jiems priskiriant kai kurias miesto ir kaimo tipo gyvenvietes. Po 2000 m. pokyčiai įvyko nedideli – miesteliais tapo 3 buvęs miestai (Juodupė, Kulautuva, Tyruliai) ir 5 kaimai (Jūrė, Kalnujai, Salakas, Turgeliai, Viečiūnai).

Metai	Skaičius	Pokyčiai
		↓ Miesto vietovės, tapusios miesteliais	↑ Kaimo vietovės, tapusios miesteliais	– Gyvenvietės, netekusios miestelio statuso
1959–1970 m.	251 → 243		7 kaimai – Lauko Soda, Lekėčiai, Rudamina (Vilnius), Stakliškės, Teneniai, Vaiguva, Zibalai, 2 viensėdžiai – Plutiškės, Šeduva (viensėdis), 3 naujos vietovės – Krekenava (miestelis), Rumšiškės II, Varėna (miestelis)	20 – Antazavė, Aukštasis Pavilnys, Aviliai, Bazilionai, Daukšiai, Jeruzalė, Kiaukliai, Meškuičiai, Pabiržė, Pakalninkai, Paneriai, Pašilė, Paupys, Plaškiai, Požerė, Raudėnai, Salakas, Vadaktai, Varsėdžiai, Žemasis Pavilnys
1970–1972 m.	243 → 235		3 kaimai – Bazilionai, Meškuičiai, Vadaktai	11 – Alovė, Krekenava, Paberžė, Plutiškės, Rudamina, Rumšiškės II, Stakliškės, Šeduva, Šventoji (miestelis), Teneniai, Vaiguva
1972–1976 m.	235		1 kaimas – Teneniai	1 – Naujas Adutiškis
1976–1979 m.	235 → 245		10 kaimų – Kolūkiečiai, Krekenava (miestelis), Kuršėnai (miestelis), Obeliai (miestelis), Paberžė, Rudamina, Stakliškės, Šalčininkai (miestelis), Upyna (Telšiai), Vilkija (miestelis)
1979–1989 m.	245 → 242		1 kaimas – Vaiguva, 1 tarybinio ūkio gyvenvietė – Pakruojis (miestelis)	5 – Butrimonys, Krekenava (miestelis), Stakiai, Varėna (miestelis), Vilkija (miestelis)
1989–2001 m.	242 → 244	2 miestai – Dotnuva, Rusnė, 5 miesto tipo gyvenvietės – Balbieriškis, Kačerginė, Naujamiestis, Turmantas Žemaičių Naumiestis	4 kaimai – Antalieptė, Butrimonys, Rukla, Stakiai, 1 gyvenvietė – Akademija, 1 nauja vietovė – Pabiržė	11 – Kolūkiečiai, Kuršėnai (miestelis), Obeliai (miestelis), Paberžė, Pajūralis, Pakruojis (miestelis), Rudamina, Stakliškės, Upyna, Šalčininkai (miestelis), Vaiguva
2001–2011 m.	244 → 249	3 miestai – Kulautuva, Tyruliai, Juodupė	1 kaimas – Salakas, 1 gel. stoties gyvenvietė – Jūrė
2011–2021 m.	249 → 252		2 kaimai – Kalnujai, Turgeliai, Viečiūnai
2021 m.	252	Adutiškis, Akademija (Kaunas), Akademija (Kėdainiai), Alanta, Alizava, Alsėdžiai, Andrioniškis, Antalieptė, Antašava, Aukštadvaris, Babtai, Bagaslaviškis, Baisogala, Balbieriškis, Balninkai, Barstyčiai, Bartninkai, Barzdai, Batakiai, Bazilionai, Betygala, Bezdonys, Butrimonys, Čedasai, Čekiškė, Darbėnai, Daugailiai, Daujėnai, Daukšiai, Debeikiai, Deltuva, Dieveniškės, Dotnuva, Dovilai, Dubingiai, Duokiškis, Eigirdžiai, Endriejavas, Eržvilkas, Gadūnavas, Gardamas, Gaurė, Geležiai, Gelvonai, Giedraičiai, Girkalnis, Gražiškiai, Grinkiškis, Griškabūdis, Gruzdžiai, Gudeliai, Gudžiūnai, Igliškėliai, Ylakiai, Janapolė, Jašiūnai, Joniškis, Josvainiai, Judrėnai, Juodupė, Jūrė, Jūžintai, Kačerginė, Kairiai, Kalnujai, Kaltanėnai, Kaltinėnai, Kamajai, Kapčiamiestis, Karklėnai, Karmėlava, Kartena, Katyčiai, Kernavė, Keturvalakiai, Kintai, Klovainiai, Krakės, Kražiai, Krekenava, Kretingalė, Krikliniai, Krinčinas, Kriukai, Kriūkai, Krokialaukis, Krosna, Kruonis, Kruopiai, Kuktiškės, Kulautuva, Kuliai, Kupreliškis, Kurkliai, Kurtuvėnai, Kužiai, Kvėdarna, Labanoras, Laižuva, Lapės, Lauko Soda, Laukuva, Leckava, Leipalingis, Lekėčiai, Leliūnai, Lenkimai, Lyduokiai, Lyduvėnai, Lygumai, Lioliai, Liudvinavas, Lukšiai, Luokė, Maišiagala, Merkinė, Meškuičiai, Mickūnai, Mielagėnai, Miežiškiai, Mosėdis, Musninkai, Naujamiestis, Nemakščiai, Nemunaitis, Nemunėlio Radviliškis, Nerimdaičiai, Nevarėnai, Onuškis, Pabaiskas, Pabiržė, Pagiriai, Pagramantis, Pajūris, Pakuonis, Palėvenė, Palonai, Panemunėlis, Panemunis, Panoteriai, Papilė, Papilys, Pašilė, Pašušvys, Pašvitinys, Pavandenė, Pernarava, Pikeliai, Pilviškiai, Plateliai, Plikiai, Pociūnėliai, Pumpėnai, Pušalotas, Raguva, Raudonė, Rimšė, Rozalimas, Rudamina, Rukla, Rumšiškės, Rusnė, Salakas, Salamiestis, Saldutiškis, Saločiai, Salos, Sasnava, Seirijai, Semeliškės, Seredžius, Sidabravas, Siesikai, Sintautai, Skaistgirys, Skapiškis, Skiemonys, Smilgiai, Stakiai, Subačius, Sudeikiai, Surdegis, Surviliškis, Suvainiškis, Svėdasai, Šakyna, Šaukėnai, Šaukotas, Šeštokai, Šešuoliai, Šėta, Šiaulėnai, Šilai, Šiluva, Šimkaičiai, Šimonys, Šumskas, Šunskai, Švėkšna, Šventežeris, Taujėnai, Tauragnai, Teneniai, Tirkšliai, Tyruliai, Traupis, Truskava, Tryškiai, Turgeliai, Turmantas, Tverai, Tverečius, Ubiškė, Upyna, Užpaliai, Vadaktai, Vadokliai, Vadžgirys, Vainutas, Valkininkai, Vandžiogala, Vaškai, Veiveriai, Veiviržėnai, Veliuona, Vepriai, Vėžaičiai, Vidiškiai, Viduklė, Viečiūnai, Viešintos, Viešvilė, Vilkyškiai, Vištytis, Vyžuonos, Zapyškis, Zibalai, Žaiginys, Žalpiai, Žarėnai, Žasliai, Žeimelis, Žeimiai, Želva, Žemaičių Kalvarija, Žemaičių Naumiestis, Žemaitkiemis, Žemoji Panemunė, Židikai, Žygaičiai, Žvingiai, Žvirgždaičiai

Istorija

Valkininkai

Gruzdžiai

Labanoras

XIV a. pabaigoje miesto pobūdžio gyvenvietės diferencijavosi pagal funkcijas ir dydį į miestus ir miestelius. Pirmąkart terminas paminėtas 1387 m., taip pavadinti Alytus, Birštonas, Nemunaitis ir Punia. 1496 m. suteikta pirmoji miestelio įvardijimą atitinkanti privilegija (Krekenava), kurių daugiau buvo teikiama po 1553–1557 m. Valakų reformos. Valdovas ir didikai buvo suinteresuoti miestelių prekyba ir pajamomis, todėl miestelių tinklas plėtėsi gana tolygiai. Naujų miestelių, kaip ir miestų, tuo metu buvo įsteigta per karus su Vokiečių ir Livonijos ordinais nukentėjusioje Užnemunėje ir Šiaurės Lietuvoje. Vien XVI a. antroje pusėje – XVII a. pirmoje pusėje dab. Lietuvos teritorijoje miestelių steigimo ir prekybos privilegijos suteiktos daugiau kaip 30 gyvenviečų.

Iš pradžių miesteliai kūrėsi daugiausia prie valdovo ar feodalo pilių, dvarų, taip pat prekybos kelių sankryžose. Kai kurie išaugo iš kaimų. Kai kada miestelio kūrimosi pagrindas buvo Ldk leidimas rengti turgus ir prekymečius, laikyti smukles. Miesteliuose buvo statomos bažnyčios, sinagogos, steigiami parapijų centrai, kai kuri vienuolynai, parapinės ar vidurinės mokyklos, kolegijos, apskrities mokyklos.

Daug miestelių priklausė didžiajam kunigaikščiui, kiti – didikams, kurių žemėje buvo miesteliai. Jiems tvarkyti buvo skiriamas vaitas. Miestelio pirkliai, daugiausia žydai, ir amatininkai mokėjo feodalui činšą, žemdirbiai turėjo kasmet atidirbti dvare numatytą dienų skaičių (dažniausia 12) lažo, atlikti talkų ir pastočių prievoles. XVII a. viduryje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje buvo apie 800 miestelių. Jie labai nukentėjo per XVII a. vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Lenkijos karus su Rusija ir Švedija ir 1700–1721 m. Šiaurės karą. Atkuriant miestelius buvo pakartotinai teikiamos privilegijos ir papildomos lengvatos.

1791–1792 m. daugelyje seniūnijų (valstybinių žemių), ypač Užnemunėje ir Žemaitijoje kilo sąjūdis prieš baudžiavos prievoles ir priklausomybę nuo dvarų. Ketverių metų seimas tuomet apie 60 miestelių suteikė miesto teises, tačiau Lietuvą okupavus Rusijos imperijai, ir panaikinus daugelio miestų savivaldą, miestelių padaugėjo. Jų funkcijos beveik nepakito. Kai kurių miestelių gyventojai (Maišiagala, Nemunaitis, Valkininkai, Vilkija) kovojo dėl platesnės savivaldos dar XIX a. 1-ojoje pusėje, bet nesėkmingai.

XIX a. antroje pusėje prie magistralinių kelių buv. gyvenvietės daug kur tapo miesteliais ir nustelbė netoliese buvusius senuosius prekybos ir amatų centrus (Subačius). Juose sparčiau plito smulkioji pramonė (lentpjūvės, malūnai, plytinės, spirito varyklos ir kitos įmonės), gausėjo amatininkų. Vietinės valdžios institucijos nuolat tikrino, ar miesteliais vadinamos gyvenvietės atitinka nustatytus kriterijus ir ar gali būti taip įvardijamos. XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje atsiradus geležinkeliams ir plėtojantis pramonei kai kurie miesteliai tapo miestais. Kituose telkėsi valsčiaus įstaigos, paštai, prieglaudos, pradinės mokyklos, nedidelės įmonės, krautuvės, dirbtuvės. Miestelių ekonominį gyvenimą pagyvindavo turgūs ir prekymečiai. 1897 m. dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 271 miestelis, turintis daugiau kaip 500 gyventojų. Kai kurios taip vadintos gyvenvietės, neleidžiant joms kurtis žydams, buvo mažesnės.

Po I pasaulinio karo augo miestai ir plėtėsi jų aptarnaujamos zonos, tad miestelių funkcijos mažėjo. Jų gyventojų nuo 1897 iki 1940 m. sumažėjo apie 20 proc. Tarpukariu miesteliai su daugiau kaip 3000 gyventojų buvo priskiriami miestų, turinčių valsčiaus teises, kategorijai. 1923 m. dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo 274 miesteliai, 1940 m. – 253, iš kurių iki 1985 m. 54 tapo miestais, 7 miesto tipo gyvenvietėmis, 5 miestų dalimis, 46 kaimais. Miesteliais per tą laikotarpį tapo 48 bažnytkaimiai, 22 kaimai ir 3 dvarai.

TSRS okupacijos metais nuo 1950 m. dalis miestelių tapo rajonų centrais ir gavo miesto teises, dauguma kitų virto kolūkių ir tarybinių ūkių centrinė gyvenvietėmis. Jų skirtumus naujų nuo žemės ūkio gyvenviečių daugiausia lėmė senasis paveldas – sudėtingesnis ir raiškesnis gatvių tinklas, išlikusios turgaus aikštės, bažnyčios. Nuo 1967 m. pagal Lietuvos apgyvendinimo sistemą daugumai miestelių, nepatekusių į miestų grupę, skirtos žemės ūkio mikrorajonų – kelių ūkių aptarnavimo centrų funkcijos. Dalis miestelių tapo neplėstinomis gyvenvietėmis. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dauguma miestelių tapo seniūnijų centrais. 2001 m. Lietuvoje buvo 247 miesteliai, 2020 m. – 252 miesteliai. 2024 m. miesteliu tapo Igliauka.

Sąrašas

Miesteliai pagal apskritis ir savivaldybes:

• Alytaus apskritis:
  • Alytaus rajono savivaldybė – Butrimonys, Krokialaukis, Nemunaitis, Punia;
  • Druskininkų savivaldybė – Leipalingis, Viečiūnai;
  • Lazdijų rajono savivaldybė – Kapčiamiestis, Krosna, Rudamina, Seirijai, Šeštokai, Šventežeris;
  • Varėnos rajono savivaldybė – Merkinė, Valkininkai;

• Kauno apskritis:
  • Jonavos rajono savivaldybė – Panoteriai, Rukla, Žeimiai;
  • Kaišiadorių rajono savivaldybė – Kruonis, Rumšiškės, Žasliai;
  • Kauno rajono savivaldybė – Akademija, Babtai, Čekiškė, Kačerginė, Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis;
  • Kėdainių rajono savivaldybė – Akademija, Dotnuva, Gudžiūnai, Josvainiai, Krakės, Pagiriai, Pernarava, Surviliškis, Šėta, Truskava;
  • Prienų rajono savivaldybė – Balbieriškis, Pakuonis, Veiveriai;
  • Raseinių rajono savivaldybė – Betygala, Girkalnis, Kalnujai, Lyduvėnai, Nemakščiai, Šiluva, Viduklė, Žaiginys;

• Klaipėdos apskritis:
  • Klaipėdos rajono savivaldybė – Dovilai, Endriejavas, Judrėnai, Kretingalė, Plikiai, Veiviržėnai, Vėžaičiai;
  • Kretingos rajono savivaldybė – Darbėnai, Kartena;
  • Skuodo rajono savivaldybė – Barstyčiai, Ylakiai, Lenkimai, Mosėdis;
  • Šilutės rajono savivaldybė – Gardamas, Katyčiai, Kintai, Rusnė, Švėkšna, Vainutas, Žemaičių Naumiestis;

• Marijampolės apskritis:
  • Kazlų Rūdos savivaldybė – Jūrė;
  • Marijampolės savivaldybė – Daukšiai, Gudeliai, Igliauka, Igliškėliai, Liudvinavas, Sasnava, Šunskai;
  • Šakių rajono savivaldybė – Barzdai, Griškabūdis, Kriūkai, Lekėčiai, Lukšiai, Sintautai, Žemoji Panemunė, Žvirgždaičiai;
  • Vilkaviškio rajono savivaldybė – Bartninkai, Gražiškiai, Keturvalakiai, Pilviškiai, Vištytis;

• Panevėžio apskritis:
  • Biržų rajono savivaldybė – Kupreliškis, Nemunėlio Radviliškis, Pabiržė, Papilys;
  • Kupiškio rajono savivaldybė – Alizava, Antašava, Palėvenė, Salamiestis, Senasis Subačius, Skapiškis, Šimonys;
  • Panevėžio rajono savivaldybė – Geležiai, Krekenava, Miežiškiai, Naujamiestis, Raguva, Smilgiai, Šilai, Vadokliai;
  • Pasvalio rajono savivaldybė – Daujėnai, Krikliniai, Krinčinas, Pumpėnai, Pušalotas, Saločiai, Vaškai;
  • Rokiškio rajono savivaldybė – Čedasai, Duokiškis, Juodupė, Jūžintai, Kamajai, Panemunėlis, Panemunis, Salos, Suvainiškis;

• Šiaulių apskritis:
  • Akmenės rajono savivaldybė – Kruopiai, Papilė;
  • Joniškio rajono savivaldybė – Kriukai, Skaistgirys;
  • Kelmės rajono savivaldybė – Karklėnai, Kražiai, Lioliai, Pašilė, Šaukėnai, Žalpiai;
  • Pakruojo rajono savivaldybė – Klovainiai, Lygumai, Pašvitinys, Rozalimas, Žeimelis;
  • Radviliškio rajono savivaldybė – Baisogala, Grinkiškis, Palonai, Pašušvys, Pociūnėliai, Sidabravas, Šaukotas, Šiaulėnai, Tyruliai, Vadaktai;
  • Šiaulių rajono savivaldybė – Bazilionai (Padubysys), Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai, Šakyna;

• Tauragės apskritis:
  • Jurbarko rajono savivaldybė – Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Stakiai, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona, Viešvilė;
  • Pagėgių savivaldybė – Vilkyškiai;
  • Šilalės rajono savivaldybė – Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūris, Teneniai, Upyna, Žvingiai;
  • Tauragės rajono savivaldybė – Batakiai, Gaurė, Pagramantis, Žygaičiai;

• Telšių apskritis:
  • Mažeikių rajono savivaldybė – Laižuva, Leckava, Pikeliai, Tirkšliai, Židikai;
  • Plungės rajono savivaldybė – Alsėdžiai, Kuliai, Plateliai, Žemaičių Kalvarija;
  • Rietavo savivaldybė – Tverai;
  • Telšių rajono savivaldybė – Eigirdžiai, Gadūnavas, Janapolė, Lauko Soda, Luokė, Nerimdaičiai, Nevarėnai, Pavandenė, Tryškiai, Ubiškė, Žarėnai;

• Utenos apskritis:
  • Anykščių rajono savivaldybė – Andrioniškis, Debeikiai, Kurkliai, Skiemonys, Surdegis, Svėdasai, Traupis, Viešintos;
  • Ignalinos rajono savivaldybė – Mielagėnai, Rimšė, Tverečius;
  • Molėtų rajono savivaldybė – Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai, Joniškis;
  • Utenos rajono savivaldybė – Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai, Užpaliai, Vyžuonos;
  • Zarasų rajono savivaldybė – Antalieptė, Salakas, Turmantas.

• Vilniaus apskritis:
  • Elektrėnų savivaldybė – Semeliškės;
  • Šalčininkų rajono savivaldybė – Dieveniškės, Jašiūnai, Turgeliai;
  • Širvintų rajono savivaldybė – Bagaslaviškis, Gelvonai, Kernavė, Musninkai, Zibalai;
  • Švenčionių rajono savivaldybė – Adutiškis, Kaltanėnai, Labanoras;
  • Trakų rajono savivaldybė – Aukštadvaris, Onuškis;
  • Ukmergės rajono savivaldybė – Deltuva, Lyduokiai, Pabaiskas, Siesikai, Šešuoliai, Taujėnai, Vepriai, Vidiškiai, Želva, Žemaitkiemis;
  • Vilniaus rajono savivaldybė – Bezdonys, Maišiagala, Mickūnai, Šumskas.

Literatūra

• Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės (sud. Algimantas Miškinis). – Vilnius: Savastis, 1999. – ISBN 9986-420-27-X
  • T. 6: Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai. – 2009. – 634 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-420-80-4
• Lietuvos miesteliai: fotoalbumas (sud. Vytautas Balčytis). – Vilnius: Apostrofa, 2009. – 294 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-605-49-2
• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai (sud. Danguolė Kandrotienė, Vytautas Kandrotas). – Kaunas: Terra publica, 2010. – 296 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-652-64-9